Ilgasis pavasaris / Projektų savaitė

Laba,

prasidėjo paskutinė pas mus paskutinė savaitė. Kitą pirmadienį - skrydis atgal. Pastarąjį mėnesį gan didelių įvykių privyko.

Kiekvieną pavasarį mokykla rengia pavasario ,,ekskursijas" - įvairias keliones su mokytojais. Kadangi yra keli mokytojai populiaresni už kitus, atranka didžiulė buvo, ir man neteko ,,geriausi mokytojai"...

Patekau į kelionę plento dviračiais. Jokių minčių neturėjau, kokia čia kelionė, bet ji kasmetinė, tad visi žinojo, ir sakė, kad ,,visai nieko", nors tas manęs neguodė.

Pirmiausia reikėjo dviračio, ir sutapo, kad mano vienas iš dormo dormheadų - buvęs profesionalus dviratininkas ir dviračių sporto žurnalistas, dabar retkarčiais taisantis moksleivių dviračius... Vienas protingiausių/šilčiausių žmonių visoj mokykloj. Taigi, teko paprašyt dviračio kelionei, ir gavau gan neblogą:

Kelionei prasidėjus(rytą) išgirdau, kad mes poilsiausim kempinge, kuris yra 50 mylių nuo mokyklos. Taip pat reik prisimint, kad gyvenu itin kalnuotoj valstijoj, kuri ant savo mašinų numerių(kaip Live Free or Die) turi The Green Mountain State. Nors ir kokį belekokį dviratį turėjau(lengvas ir itin itin gerai riedantis, nelabai tikėjaus pravažiuot  50 mylių(=80km) kalnais, į kurių vieną užkopti trunka ~ 20 min...

Važiuojant Vermonto keliais, galima tiikrai suprast, kodėl pasivadinę chebra Žaliojo Kalno Valstija... 

(Sklinda legendos, kad iš visos Amerikos tūkstančiais plūsta turistai žiūrėt raudonuojančių lapų kiekvienais metais... Cha, o aš čia gyvenu, ir kiekvieną rytą stebiu tookius kraštovaizdžius eidamas į mokyklą...)

Visas Vermontas - mažučiai miesteliai ir vienkiemiai, kur modernūs ,,organiniai" ūkininkai augina karves(kurių Vermonte yra tik 4kart mažiau nei gyventojų - 150 000) ir gamina "Pure Vermont Maple Syrup"... O likę 3/4 ploto - miškai...

Kelias tikrai kalnuotas buvo, o dviratis mano geras. Kadangi buvo pridėtas spidometras, dusyk pamačiau, kad pasiekiau gan didelį greitį - 42 mylios per valandą(=67km/h, greičiau nei kai kurie žmonės su mašinom važinėja). Ir įdomiausia - spidometras nemelavo, nes visa numinta distancija iki kempingo ir spidometre pasirodė 50 mylių...

Kitas labai svarbus faktas - kelionėje dviračiu visuomet reik dėvėt dviratininko kelnes, nes kitaip užpakalį nuspaudžia iki jausmo, kad užpakaly negerų dalykų vyksta... Tai sužinojau tik po kelionės.

Nuvykus į kempingą, praleidom ten 3 geras dienas, ir grįžus mokykloj pamokų beliko tik pusantros savaitės - iki projektų savaitės.

Šįkart mano projektai - Platono ,,Valstybė"(Respublika) su filosofijos mokytoju(anglų k.) ir grupe 10 kitų moksleivių ir molekulinės genetikos genų klonavimas... Abu projektai kelia klausimą, ar ne per anksti reik man pasirinkt studijas...

Per paskutinę savaitę ne tik pamokos, bet ir džiazas ir lakrosas pasibaigė, vieni geriausių atradimų čia...

Bebaigiantis

fJ

The Drop Holiday!

Laba,

pastarosios 24h buvo pilnos įvairiausių įvykių, vertų įrašo.

Pirmiausia, vakar vakare per vakarienę, kai visi padavėjai(ir aš tarp jų) buvo sulindę į valgyklos virtuvę už durų nuo visos publikos, publika laabai garsiai sušuko woohoo. Iš pradžių keista, bet po to kažkas įlėkė pro duris ir sušuko: drop holiday tomorrow! ada ir visi padavėjai pakartojo sušukimo procedūrą... Garsiausias, žinoma, buvau aš, nes man išėjo, kad 2 dienom nukeltas itin sunkus matematikos testas... Ir šiaip garsus esu labai.

Drop holiday - rytoj nėr pamokų ir šiąnakt nėr vakarinių veiklų. Laisvas trečiadienis vos ne.

Pirmiausia, pora velnių iš kito dormo atvyko pernakvot(dormas atokus, leidžiama nakvot paprastai tik šeštadieniais taip). Taip atėjus vakarui, buvo Sunoco run, tad aš laimingas ir(nes) sotus, susirinkau su kitais bendrabučio salione ir ~1h nakties gan neblogą mintį išvysčiau, kad reikia pažiūrėti filmą - The Curious Case of Benjamin Button. Filmas paliko superinį superinį įspūdį, nes prieš ~mėn su filosofijos(anglų k.) mokytoju nagrinėjom Fitzgerald'o "The Great Gatsby", o Benjamin Button irgi parašė Fitzgeraldas... Filmas netrumpas, ir 4h nakties/ryto nuėjau gultis(dar palikau 3 žmones salione...). 

Dargi reik prisimint, kad trečiadieniais mum lakroso varžybos. Bėda, kad iš vakaro nežinojo nieks, kada reik atsikelt. Tad nusistačiau žadintuvą 12h Kambariokas po to sakė, kad pažadintas jo vis išjungdavau. Nepamenu... Taip nežinodamas laiko(laikrodis, į  kurį žiūrėdavau, apvirto...), padienojus prabudau ir sugalvojau, kad reik įsijungt kompiuterį ir mokyklos internetinėj konferencijų salėj pažiūrėt, kada rungtynės. Kompiuteris rodė, kad dabar yra 13:34. Atsidarius konferencijas, pamačiau žinutę, kad autobusas į rungtynes išvyksta 1:30...

Per ~20 sek. apsirengiau, pagriebiau savo aprangą ir ipodą(kelionei autobusu) ir išmoviau pro duris. Prieš keletą dienų sužinojau trumpesnį kelią - per elektrines tvoras ir karvių kakalius. Taip basanoškėm(jų sezonas prasidėjo prieš savaitę, kai vid. temperatūra pasiekė ~25 laipsnius...) pralėkiau pro visus kakalius ir bandžiau pralįst po elektrine tvora(visąlaik iki tol tebuvau nutrenktas nestipriai vienąsyk)... Sako labiau skauda, kai būni arčiau žemės. Tiesa. lendant nugaros slankstelis palietė tvorą ir per ~0.1 sek. nugaros padėtis iš C pasikeitė į S. Taip iš 10 min. kelionės padariau 3 min. bėgimą.

Kadangi laikrodžio neturėjau(nespėjau, kaip ir nusipraust per skubėjimą), nežinojau, kada pasiekiau autobusą, bet jis dar buvo mokykloj. Išvykom tik po ~10 min. man atvykus, nes ieškojom kito miegotojo, kuris, galiausiai paaiškėjo, pramigo. Įskaitant visus pramigusius, iš gynėjų į rungtynes išvykom tik trise - be jokių atsarginių...

Alkanas ir skaudančiom kojom(susigadinau per praeitas rungtynes) pražaidžiau ir po lygios pirmos pusės pralošėm ~10-3...

Vienas gan įdomus momentas buvo kamuoliuko sustabdymas:

Smūgis buvo ~ iš 1 m atstumo, visgi pavyko apsaugot nuo įvarčio. Iš kitos pusės, pargriuvau ir ne itin gerai(itin negerai) atrodydamas raičiausi negalėdamas kvėpuot ~10 sek. ant žemės. Po to lyg niekur nieko atsikėliau, ir pakeitė.

Vos grįžus po rungtynių - į darbą, skaudančiom kojom, plaučiu ir baisiai alkanu(paskutinį sykį valgiau 2 nakties praeitos dienos. Taip pat pasitaikė, kad valgykloj nieko gero nepatiekė, tad pavyko pasiimti milžinišką(tikrai) dubenį kukurūzų su pienu. 

Vakare dar per Sunoco run'ą pavyko gaut dar pieno ir pavalgyt. Taip neblogai ir pasibaigė diena.

Kai visuomet,

fJ

Klaidos / Lacrosse!

Laba,

pastaruoju metu gan įdomių įvykių įvyko, kurie verti įrašo.

Pirmiausia, padariau dar vieną neįtikėtiną darbą, tokį kaip Niujorke...

Dargi vakar buvo per assembly įvykis, kuomet "Inclusion Group" nusprendė surengti kasmetinį renginį, kuriame žmonės(visa mokykla ~ 200 moksleivių + 50 darbuotojų) sudaro didelį ratą, ir paklausiami įvairių klausimų, dažniausiai "sunkiomis" temomis. Jei tu sutinki su teiginiu/klausimu, eini į rato vidurį, kur tave mato visi...

Ties vienu klausimu į rato vidurį iš visos mokyklos išdrįso žengti tik 1 žmogus, nes klausimas buvo itin aštrus mokyklai. Tas vienas žmogus - mano dormo dormheadas - matematikos mokytojas ir futbolo treneris, gyvenantis tam pačiam "name" su mokiniais... Labai kietas žmogus.

Iškart po įvykio pasirodė laabai keista, kad aš nežengiau į vidurį, nes visiškai sutikau su teiginiu, nors kuris ir lietė tolerancijos temą... Turbūt geriau reikia laikytis savo principų..

Dargi grandiozinių įvykių privyko: mano pirmosios lakroso rungtynės.

Paskutinę sekundę pakeitęs poziciją(iš puolėjo į gynėją, nes trūko puolėjų), pradėjau daužytis aikštelėj. Žaidimas labai kietas, labai skirtingas nuo krepšio/futbolo/pan., ir nors sunkus fizinis kontaktas leidžiamas(privalomi šalmai ir apsaugos), visgi kietesnis tas, kuris geriau valdo lazdą. Vienas gan įdomus aspektas - puolanti komanda gauna kamuolį atgal, nors ir į užribį išmetė jie, jei kamuoliukui išriedant iš aikštės puolėjų žaidėjas yra arčiau jo... 

Ypač įdomu žaist gynyboj, kur gaunama 180 cm lazdą(kai kuriems lazda ilgesnė už žaidėjus...), ir didžioji dauguma žaidimo yra laukti savo aikštės pusėj(gynėjai ir puolėjai negali palikt vienos pusės aikštės) ir daužyt puolėjus, turinčius kamuoliuką... Žaidimas kaip komandinis irgi labai kietas - keliese griauni vieni kitus ir pan... Blogiausia - dabar neturiu nuotraukų.

Pirmosios rungtynės namie buvo gan prisvilusios - pralaimėjimas 3:4, ir pats nelabai gavau žaist(iš 6 puolėjų komandoj vienu metu žaidžia 3, ir dažniausiai labiau patyrę...), bet kitos rungtynės, išvykoj, pasibaigė 3:6 mūsų naudai... Kaip visuomet pilna sportinių aistrų, ir jausmas žaidžiant 8 prieš 10 ir laimint situaciją(aš tarp 8, kiti 2 sėdi už vanojimą per galvą) - kiets.

Gan įdomu, kad vakar tepavyko pamiegot 4 su puse val., po ko man paprastai norisi tądien ką nors papjaut, bet šiandien žvalus kaip velnys, išskyrus koją, kuria uždengiau(tiksliau į kurią pataikė) puolėjo smūgis į vartus.

Beveik kiets,

fJ

P.S. Vakar naktį netikėtai užsukau į ASSIST tinklapį(lygiai ten pat, kur registravausi prieš pusantrų(!!!!!) metų). Ir darsyk pamačiau paveiksliuką, kuriam 2 moksleiviai lakroso rungtynėse. Prieš tuos pusantrų metų net neįsivaizdavau, kad vienas tų moksleivių būsiu aš. Vat dėl ko verta čia važiuot.

Sapnai / Kenija II

Laba,

Pastaruoju metu labai kietai vyksta viskas: tobulas tvarkaraštis, yra laiko šiek tiek pamiegot, pailsėt(ko kažkodėl praeitus 2 trimestrus nebūdavo). Viskas, rodos, labai subėga į savo vėžes. Išskyrus sapnus.

Po žiemos atostogų, gal truputį vėliau, pradėjo sapnuotis retkarčiais keisti dalykai. T. y., sapnai su pasikartojančiu turiniu. Buvo ne vienas ir ne du...

Prasideda dažniausiai viskas keistu pasiūlymu(kurio nelabai svarstau) grįžt į Lietuvą anksčiau laiko. Sutinku, ir iškart sapnas nusikelia į Lietuvą, kur kažkas vyksta, bet po ~ 5 min. suprantu, kad kažkas laabai, laabai, laabai negerai: jausmas labai ne itin geras, nors iš realių "situacijų" sapnuose pamenu tik tai, kad baisiai pergyvenu, kad praleidžiu lakroso sezoną... Po tokių emocinių konvulsijų prabundu.

Labai įdomi sapno variacija: važiuoju namo(į Lietuvą), bet dar esu Amerikoj, vairuodams mašiną. Jau mašinoj pradedu galvot, kad negerai bus, jei grįšiu, tad sustabdau.. Ir gal dar kažką galvoju.

Po pirmo sykio tokį sapną "gavus" nelabai keista. Po antro ir trečio pasidaro keista. Bet viską nustelbė ketvirtas(buvo prieš 2 dienas)...

Situacija tokia pat: grįžtu anksčiau laiko, ir po kelių minučių "namie" situacija tampa labai negera(visokios bėdos/problemos/ilgesys(?))... Viskas pasiekia tokį lygmenį, kad iš panikos pradedu "melstis", kad tai tebūtų sapnas, ir po kelių minučių tokios panikos prabundu, alsuodamas kai velnias...

Velniaižin, ką tie sapnai rodo. Gal kad Amerikoj verta metus praleist?

Dargi gavau nuotraukų iš Kenijos(~1000), tad galiu retrospektyviai nupasakot, kas vyko per antrą kelionės dalį. Pamačius nuotraukas iškart supratau: ko iškart nenufotografuoji, tas pabėga nuo tavęs(atsiminimai.).

Pirmiausia, kas turbūt paliko giliausią įspūdį(nors viskas viskas buvo įspūdinga su velniais)... Taigi, didysis haikas.

Vienądien išgirdom, kad bus didelis žygis, į kurį reiktų pasiimt daugiau vandens. Man išėjo atvirkščiai - sulūžo butelis, tad teko pasimti puslitrinį... 

Prasidėjo irgi įdomiai - iš karštų saulėtų "dykumų" - į upelio mažutį slėnį, kur auga palmės... Kliuvo labai daug visokių laipiojimo iššūkių - lipimo stačiai, per upelį ir pan... Laabai kietas kraštovaizdis ir jausmas buvo itin kiets.

(nutoraukoj kelionėj visąlaik tempiausi milžinišką kamerą su milžiniškais(astronominiais) žiūronais)

Galiausiai priėjom pabaigą - krioklį, nuo kurio vaizdas atsiveria belekokinis...

Po gan ilgo kelio iki krioklio, laukė kelias atgal. Reiktų paminėt, kad kelio pradžioje dar buvo gan milžiniškas nuolydis į slėnį, kuriuo keliavom...

Taigi. Kely atgal - tiksliau, jau prie krioklio - pasijutau ištroškęs ir be savo vandens butelio... Kaip tikras aš, kitų vandens neprašiau, tad toks pusgyvis tempiausi save ir triskart sunkesnius žiūronus nei iki šiol... 

Užlipus atgal per visus velnius į savo pradinę padėtį ir atgavus kūno vandenus, jau vakarėjant nukeliavom autobusu tiesiog į gan aukštą viršūnę. Ten tiesiog prisėdom, išgėrėm atsineštos kavos ir grožėjomės vaizdais.

Po kiek laiko pasakė, kad tas slėnis(kur matos nuotraukoj, tarp 2 "kalnų") yra tas pats, kuriuo ir mes tądien keliavom... Su velniais, teliko galvot.

Įspūdžių tam žygy buvo pilna, nuotraukų irgi...

Kitas gan įdomus įvykis kelionėj buvo dalyvavimas maisto dalinimo programoj, o tiksliau - matymas, kaip tai vyksta. 

Kadangi mes buvom privačiam rezervate, kurį valdo viena moteris, o ji dar buvo ir gan turtinga ir remia aplinkines gentis maistu, pakvietė ir mus "padėti dalinti maistą".

Vaizdas įdomus: beveik vidury dykumos susirinkę(kai kuriem reikėjo ~5-10 km keliaut...) ~50 žmonių laukia maisto, padainuodami dar. Dauguma mano bendrakeleivių buvo itin susinervinę(1 verkė), kokie privilegijuoti esame mes, vakariečiai, palyginus su realiai badaujančiais žmonėm, aplink mus. Vėliau, nuvykus ant kitos kalvot apžvelgt vaizdų, net įsisiūbavo diskusija, kaip reiktų patiem moksleiviam/mokyklai remti kažką, kas badauja ar pan... Gan keista buvo matyt turtingus amerikonus, taip save plakančius...

Labai kietai buvo aplankyt vietinius - buvom vietinėj mokykloj(kurčiųjų), vietiniam kaime ir šiaip genčių susirinkime... Mokyklose moko ~ angliškai(anglų ir vietinė - 2 oficialios kalbos. Miestuose 90% reklamų - angliškai), gentyse kalba savo vietine kalba...

Per visą kelionę buvo keli įdomūs žygiai - žygis su senole herbaliste iš genties(kur keli moksleiviai atrado krūmo šaką, kuria nusigrmadžius dantis efektas toks pat, kaip išsiplovus dantis...), paukščių fotografavimo žygis, nakvojimas ne savo būstinėj...

Pamačius ~50 paukščių rūšių, kurių visos - laabai gražios - man įspūdžiai pamačius naują paukščių rūšį pradėjo skirstytis, tačiau kitiem - atvirkščiai, ir po kelionės kai kurie turėjo sąrašą su 100 paukščių rūšių, kurias pamatė per tas 12 dienų... 

Kietai buvo ir pernakvot kitur - atsineštuose "miegmaišiuose". Vakarop, pasibaigus gitarom ir būgnam, nuėjom miegot savo pasidarytose lovose iš lapų ir atsineštų pagalvių ir kaldrų. Dar spėjau keletą nuotraukų padaryt.

30 sek. ekspozicija, centre matyti Paukščių Tako centrinė sritis,raudonas(centre/viršuj) ir žalsvas(į kairę nuo raudono)ūkai(M8/M20). raudoni medžiai - nuo laužo šviesos.

Nuėjus gult ir miegant šaltyje ant labai kietos medžiagos gan sunku miegot. Tad prabudinėjau dažnai, kartais ir išgirdęs kokį triukšmą. Ryte nugirdau, kad vienas triukšmų, pažadinusių mane - liūtai už kelių šimtų metrų...

Per visą kelionę mus lydėjo askari - vietiniai reindžeriai, turintys saugoti gmatą ir mus. Visi fiziškai ir psichologiškai labai stiprūs, ir tesinešioja 1 antro pasaulinio tipo šautuvą... Papasakoti turi ką - kaip per dienas tūno krūmynuose ir saugo raganosius nuo brakonierių ir pan...

Afriką per kelionę pamatėt visaip ir iš visų pusių. Nuotraukų(pavykusių) ~500 mano ir ~ tiek pat iš kitur. Su velniais!!!

fJ

Nauja darbotvarkė / Naujos mintys

Laba,

šįkart ne apie antrą dalį Afrikos(bus, kai bus nuotraukos...), o apie naują, dabar rodos, gan beveik tobulą dienotvarkę. Taaigi.

 

Kadangi praeiti mano darbai buvo rytiniai, pasikeitimas į vakaro pamainą - laabai kietas. Vis tiek keliuos ~7h, nes pusryčiai - geriausias laikas valgyt mūsų mokykloj...

Pamokos irgi kietos: Calculus(laabai kieta matematika), Literatūra, Istorija, Genetika, Religijų istorija. Visos pamokos išskirtinės.

Pamokos baigias 3 h, tada (penkiskart per savaitę), prasideda lakrosas. Sužinojau, kodėl visi siūlo nepradėti žaisti regbio, lakroso ir pan...

Pirmiausia išdalino apsaugos: krūtinė, alkūnės, pirštinės ir šalmas, ir pirmąsyk po kamuolio valdymo treniruočių gavom pažaisti situacijas. Pvz., gauni 1v1: tu su trumpute lazda ir kamuoliu prieš 1.5 k. sunkesnį gynėją su 2x ilgesne lazda. Galima daryti viską, išskyrus stumti nugarą ir liest šalmą... Jausmas labai kietas, nes lakrosas(iš kurio buvo nukopijuota dauguma taisyklių krepšiniui) - komandinis kontaktinis įgūdžių sportas... Kiekvieną dieną nusikalu kaip reikalas, bet jau dabar laukiu, kada ,,išmoksiu" žaist ir galėsiu sudalyvaut rungtynėse.

Taip baaisiai nuvargęs, ~5 h vakaro prasideda vakarienės padavėjo darbas. 2kart per savaitę paprastas, nesunkus - paruošt stalą ir ~ viskas, tačiau likusius 4(1 diena per savaitę - išeiginė) - sit down dinner. Duoda 2 stalus, kuriuos reikia aptarnaut - patiekti viską(ir maistą, ir indus...), laukt eilėj(kartu su 10 kitų padavėjų) prie valgio, po to skubėt nešiot purvinus/švarius indus... Taip per ~1.5 h darbo aptarnauju 16 žmonių(2 stalus), ir po lakroso treniruočių būnu itin nuvargęs... Dar pusantros valandos veiklų vakare - ir miegot. Kiečiausia veikla vakarais - džiazas, ir jau galiu pasigirt, kad moku kažką relaus džiazo pagroti... 

Taip kiekvieną ~ dieną, jei lieka laiko kur nors - pianinas, irklavimas... Dar gan įdomu yra kiekvieną dieną surast vaikus, kiekvieną dieną žaidžiančius lakrosą (pasavimą) tiesiog ant žolės, mokykloj... Tad taip ir eina dienos, kai nėra privalomų veiklų: pianinas, lakrosas, irklavimas... + tikraai superinės privalomos veiklos, ir paskutiniai 2 mėnesiai ( ;( ) bus itin kieti.

Gal po kelionės, gal šiaip po 7 mėnesių (pasirodo, 59 dienos liko :/ ) čia  pagalvojau ir nusprendžiau, kad bandysiu stot į ~geriausius universitetus dviejose šalyse, ir ruoštis testam į universitetus dviejose šalyse. Lig šiol maniau, kad stosiu tik Lietuvoj. Labai padėjo buvimas pas E. per paskutinią atostogų dalį - jis įstojo į 4-ą geriausią koledžą JAV(būtų įstojęs bet kur) - taip sakant kiečiausias žmogus, kurio gali paklaust apie koledžus... Ligi šiol galvojau, kad man itin neįmanoma būtų bandyt stot į JAV koledžus - vienintelė mano galbūt išskirtinė sritis - kalbant per interviu pagrįst save. Tačiau čia sužinojau, kad ir amerikonai turi standartizuotus testus, kuriem jei turi smegenų, gali pasiruošt. Kitas gan įdomus faktas apie stojimą, kurį patarė E., - faktas, kad aš 6' 4"(ūgis), kas irklavimui turbūt būtų gan ~optimalu.

Mūsų mokyklos irklavimo treneris(iš pirmo trimestro) buvo taip pat tokio ūgio, ir pasirodo, mano treneris taip pat buvo ir Olimpinių žaidynių treneris JAV komandai... Pridėjus, kad aš ruošiuos bet kokiu atveju irkluot(ar ant treniruoklio, ar ant upės), gan įdomu pasidaro...

Taip pat dėl amerikoniško koledžo gan gerai, nes yra koledžo pasirengimo klasė ir gan išvystyta pasirengimo sistema norintiems įstot... O dėl egzamino Lietuvoj - esu įsitikinęs, kad gausiu valstybinio 90+(net keista taip pasitikėt savim)...

Labai įdomu pasirodė finansavimas mokslų. Lietuvoj - patenki į universitetą, moki pinigus, jei mokais prastai. Amerikoj - patenki į universitetą, moki pinigus, jei tavo tėvai jų turi pakankamai, tad jei tėvai neuždirba per metus tiek, kad galėtu laisvai išleist 50 000$ vieno vaiko mokslo metam, mokykla pati remia. Ir įdomu, kad sistema veikia(amerikoniškoji...).

Dar labai įdomu, kad po nusprendimo požiūris į mokslą pasidarė daug daug realistiškesnis...

Kietai,

fJ

Atostogos(I dalis) / Įrašai iš užrašų knygos

Laba,

per atsotogų pirmąją dalį buvau išvykęs be kompiuterio(kurio labai pasiilgau per 2 sav...), tad negalėjau normaliai užsirašinėt savo pastabų. Bandžiau užsirašinėt ant popierinio dienoraščio varianto:

2009 03 11

Per pastarąsias dienas labai įdomių įvykių prisikaupė. ir dar dabar kaupiasi. Rašau ant popieriaus 03 11, nes interneto ar elektros aplink nelabai.

Taigi:

Šeštadienį [03 07] popiet turėjom išvažiuot. Keista, bet buvau taip nuvargęs, kad pramigau savo pusryčių darbą(paskutinį šiais metais...) ir praleidau pusryčius(!), nes turėjau išsiųst keletą svarbių dokumentų.

Taip nepavėlavęs ir prisikrovęs įtartinai lengvą lagaminą(+ kuprinę) sėdau(+15 kitų vaikų ir 3 suaugę) į didįjį autobusą.

Kelionė iki Bostono(~5 h milžiniškam lėtam autobuse) - nieko gero, tik miegas, nes pasjutau su...[neįskaitoma].

Oro uoste reikėjo išiimti pinigų, nes Amsterdame jų prireiks. Kišenėj tuščia - tik kortelė. Kortelėj, patikrinus, - kai visuomet - nėr pinigų net 20 dol. nusiimti, tad toks patenkintas traukiu per oro uostą ir kažko įkišu rankas į striukės kišenes(striukė - pavasarinė, ir sulūsžus, todėl užsivilkęs aš ją pirmąsyk per 3 mėnesius...) Kišenėj randu kažkokių popierių. Patikrinus - 12 dol. Su tokiu lobiu jau drąsiai žygiuoju per oro uostą, bet pinigų prireiks daugiau, tad einu į valiutos keityklą(prieš tai iš superslaptos slaptavietės išsitraukęs 100 Lt(!)), kur mano valiutos nepriima... Nepasiduodu, ir už 2 dolerius pavyksta 8 minutėm prisijungt prie interneto, kur pavyksta parašyt emailą, jog sąskaitoj nėra pinigų...

Po tokių nuotykių sėdu į lėktuvą - pirmąsyk su monitoriais ant kiekvienos sėdynės - jautėsi visai neblogai. Pažiūrėjau filmą(2008 m. man rods) ir gan neblogai pavalgiau.

Taip pasotinęs kūną ir sielą bandau užmigt. Visose transporto priemonėse vietos kojom ~10-20 cm per mažai. Bandau užmigt, ir išeina pamiegot 3-4 h, su prabudimais kas 30 min. nuo skaudančios nugaros.

Toks sudaužytas išliptu Amsterdame, kur laukia 2 jau patikrinti dalykai - Amsterdamo oro uosto McDonaldas ir patogūs miegojimui suolai. Pinigų belikę ~5 dol(pietūs McD - 5.5...), tad darsyk bandau laimę valiutos keitykloj ir pavyksta už 100 Lt gaut 22 eurus...

Taip sočiai papietavęs ir numigęs(praleidus 12 h oro uoste...), sėdu į kitą lėktuvą. Keista, nes šis skrydis valanda ilgesnis už praeitą, transatlantinį - 7 h. Šįkart filmo nežiūriu, o iškart pavalgęs bandau užmigt. 2h su ipodu, po to dar 1 - be... Galiausiai išbandžius 6  miegojimo būdus, pasidedu kuprinę ant kelių, galvą ant kuprinės ir 1h gerai numiegu.

Atsikeliu likus 2 h iki skrydžio pabaigos(3 nakties Amsterdamo laiku ), papusryčiauju ir 04:26 pirmąsyk gyvenime kertu pusiaują.

Nusileidus, persirengus į vasarinius drabužius, sulendam visi 19 į autobusiuką ir 5 valandom pasileidžiam per Afriką. Įspūdžiai neapsakomi - kaip dokumentiniam filme, tik šimtąkart realiau ir įspūdingiau.

Po valandos žiūrėjimo pro langą, pradedu iš neturėjimo ką veikt niokot savo fotoaparatą - spaudyt visus mygtukus iš eilės ir žiūrėt, kas ką reiškia. Po šiek tiek bandymų išsiaiškinu iš tikrųjų gan įdomių funkcijų, skirtų laabai profesionaliam fotografavimui... Itin nustebino, jog ~ pusė bendrakeleivių turėjo DSLR - profesionalius fotikus, kaip ir aš...

Po greitos kelionės nelygiais Kenijos keliais su gan skaudančia nugara ir užpakaliu atvykstam į stovyklą - didelis didelis kiemas(su lauko tualetais ir dušais, kur vanduo bėga  aukso/purvo atspalvio) su šešiavietėm, virtuve ir keliais ,,apartamentais" suaugusiem.

Po 44 h kelionės(atmetus 8h laiko skirtumą) visi buvo nuvargę, aš - dar ir sergantis, nes nelabai išsimiegojęs per pastarąsias 3 dienas(o gal ir 6 mėn...)). Dar visi buvom išalkę.

Pasitaikė, kad davė sriubos. Buvo tamsu, tad matėsi, kad sriuba neišvaizdi ir ~ tik iš kažkokių kruopų. Bet tokio alkanumo buvau, kad suvalgiau 2 porcijas. Taip sočiai sėdėdamas išgirdau, kad čia buvo tk pirmas patiekalas, ir laukia mėsa, ryžiai, arbūzai.

Kabinose kiekvienam yra moskitų(vietiniai uodai, skiriasi tik pavadinimu) tinkleliai. Juos apsidėjęs aplink save bijau ir pajudėt, nes girdėjau, kad net turint skiepų nuo maliarijos, sukandus moskitams apsėda didžiausios ligos. Dargi tą vakarą protas nušvito baisiai gera idėja - nusiimt užvalkalą nuo kaldros(kuris buvo gan šiltas). Dar spėju 20 min. paskaityt ir ne itin patogioj pozicjoj bandau užmigt. Neapatogu labai, nes tinklelis eina tik iki lovos galo, o ne iki kojų galų, kurios kyšo kaip rąstai jas išiesus.

Ryte prabundu, aišku, sergantis kaip velnys...

Pirmą dieną pusryčiai buvo karališki - viskas kaip vakarienę, buvo sukrauta į medinius bliūdus su mediniais šaukštais. Pirmąsyk po ilgo itin ilgo laiko atsigėriau kavos - nuo vangens pradeda pykint po pusantros stiklinės. Vanduo švarus, tik vandens aš negeriu.

Pirma diena daugmaž pažintinė - vietiniai žmonės(darbuotojai) pasakojo apie Keniją, rezervatą, kuriam esam(400km2, 400 paukščių rūšių, visi Afrikos gyvuliai...).

Vakarop pasijutus itin nekaip nusprendžiu atsiskirt nuo grupės, kuri mokinasi vietinių kalbos, ir numigt. Sudėjus ligą ir karštą afrikietišką orą gan įdomiai pirmąsyk pasirodė(kaip man atrodo) miegojimas atsibudus. Nuo kitos dienos liga pradėjo trauktis...

Vakare dar suspėjau žvilgtelt į dangų - nors ir pilnatis, bet įdomiausia, kad dangus - pusiaujo platumų, o tai reiškia triskart gražesnį nei šiaurės dangų po ~10 dienų, kai mėnulis nusileis. + mano žiūronai, kuriuos labai gerai galima naudot kaip astronominius.

Kiekvieną vakarą prie laužo visi susirenka ir ,,daro African drumming". Yra keletas vietinių profesionalų, taip pat pora profesionalų būgnininkų iš mokyklos(su 1 jų groju džiazo ansambly). Įspūdis galingas, nes su tuo pačiu būgnu galima išgaut ~4 garsus...

Kitądien leido šiek tiek pamiegot, ir popiet visa grupė išvažiavom apžvalgyt apylinkės su pusiau atviru autobusu. Iš tikrųjų įvairių gyvūnų, paukščių - šimtais: buivolai, zebrai, drambliai, antilopės... Viską nerealu nusakyt...

Vakarop vėl būgnai ir miegas, kurio milžiniškam karšty laabai reik.

Trečia diena, pasirodo - paukščių medžioklė. Ginklai gan neblogi. Ypaš mokytojo - pusmetrio ilgio objektyvas. Ir kadangi pusė visų turi DSLR ir objektyvus, ilgesnius nei 15 cm, vaizdai gan neblogi. Keletas žmonių sudarinėjo sąrašą visų matytų paukščių... Per tą dieną susidarė ~ 50. Įpusėjus dienai man pasibaigė vanduo ir kai visuomet pamiršau užsipildyt, tad į vakaro galą buvau ~ kaip lavonas atmerktom akim. Dar prisidėjus 2 sprogusiom autobuso padangom, vos "nenusibaigiau". Susidėjus naujas padangas ir pradėjus temti, autobusui lekiant nelygiu keliu, visi neteko žado - liūtai. Miegai man išlakstė iškart, ir ~10 min. turėjom laiko juos fotografuot. Sakė buvo 6, bet kol aš prabudau turbūt, liko tik 3. Taip ~10 m. atstumu gavom nufotkinti dydelį liūtą.

Kameros(fotikai) - pas visus labai įspūdingi. Atskirai supirkti objektyvai(lęšiai) ir pačios kameros. Pas keletą žmonių kameros tokios, kokias temačiau tik pas profesionalius sporto fotografus... Vien tik objektyvų skersmenys dvigubai didesni už mano astronominių žiūronų. Didinimas irgi milžiniškas, tad nuotraukų kokybė geresnė nei žurnaluose.

Visgi prieš pusmetį ir man į galvą šovė nebloga(rimtai) mintis -  nusipirkt profesionalų DSLR. Nusipirkau tikrai laabai gerą, bet neturėjau supratimo apie objektyvus, tad gavau, galima sakyt, patį blogiausią. Nors didinimo beveik nėra, superinis fotikas tai ~ kompensuoja, ir nuotraukos įspūdingos.

Čia įrašai iš užrašų knygos baigiasi. Kitąsyk bus gyvi pasakojimai iš prisiminimų ;)

Įdegęs,

fJ

Atostogos(II dalis)

Laba,

pasibaigė du trečdaliai ilgųjų Kovo atostogų(The March Break). Bet apie tuos du trečdalius bus kitas įrašas. Per paskutinę savaitę gyvenu pas E., kur šįsyk išpuolė gan įdomios veiklos...

Vos grįžus(prieš 3 dienas) turėjau kelias laisvas valandas mokykloj, tai iškart puoliau prie pianino, kur laabai malonu pagrot, ypač po poros savaičių negrojimo. Įgūdžiai grojimo nepabėgo... Kas vyko vėliau, neatsimenu, nes po 7 valandų skirtumo tarp Amerikos ir Europos pas mane buvo naktis... Kitą rytą nuvykus į mokyklą nusprendžiau, kad su lagaminu reikia nukeliauti iki savo dormo(kur kelionė trunka 10 min, be lagamino(su juo - 20)). Vermonte tą rytą buvo šalta, tad nušaliau rankas kai reikals. Įdomu, nes prieš ~5 dienas tas pačias rankas buvau nudegęs. Taigi po ilgos kelionės nukeliavęs iki dormo pamačiau, kad chebra pakeitė grindis(o po lova ant grindų aš per atostogas slėpiau kompiuterį ir visas kitas gėrybes...), tai įspūdis su naujom medinėm grindim įspūdingas. Po dienos susitvarkius ir gavus iš kito day-studento(moksleiviai, kurie gyvena netoliese, namie) Sunoco run'ą, užsipirkau sausainių ir pieno(dvilitrinį, half gallon(1.89 l)) ir sotus sugrįžau į mokyklą... 

Ten pagrojęs sutikau E., kuris antrąsyk ruošėsi filmą žiūrėt. Vakarą prieš tai siūlė jis su kitais day-studentais nuait į kiną, bet kadangi buvau nelabai žvalus, atsisakiau. Pasirodo, kino teatre kažkas susigadino, tai chebra nusprendė kitą naktį pažiūrėt jį. Šįkart prisijungiau ir aš... 

Kadangi visiem nuobodu dėl matyto(beveik) filmo, nusprendė vyrai parūkyti žolės. Kažkas susivėlė, ir kažkas pametė didžiąją dalį žolės paketo ant žemės. Taip surūkę ,,pačią blogiausią suktinę pasauly" nuėjo visi į kiną. Reiktų prisiminti, kad E. mašinoj turėjau sausainių ir pieno, kurie tapo mano ir kelių kitų žmonių vakariene kine. Kombinacija kieta komedija ir pienas su sausainiais pasirodė labai kieta, ir diena užsibaigė labai kietai...

Kita diena buvo gan įdomi - per dieną grojau pianinu ir irklavau irklavimo treniruokliu, o vakare dar gavom pakvietimą į boulingą su chebra iš mūsų mokyklos... Tad vakaras irgi buvo superinis...

Šiandien irgi pagrojau ir pairklavau(grįžęs į Lietuvą pirksiu abu pastaruosius ,,instrumentus"), ir E. gavo pakvietimą į paskaitą koledže, tad aš ir vėl gavau už dyką pabūt prie kietų. Paskaita gan įdomi buvo, kur kėlė klausimą, ko pasauly yra po ~ milijardą nutukusių ir alkstančių.

Gan aktuali tema: pasakojo pvz., apie tai, kaip amerikonų valdžia subsidijuoja kukurūzus, iš kurių daro blogus dalykus, kaip iš sojų daro viską(nuo McDonaldo iki sojų lecitino...). Pasirodo, Amerikoj tik 3 iš 10 žmonių nenutukę. Pagalvojau ir apie save, nes svėriau atvažiavęs į Ameriką 155 svarus(mano ūgiui(6 4) tai gan liesa). Tada per žiemos atostogas valgiau triskart per dieną Mcdonaldse ir turėjau amerikoniškas porcijas Skittles'ų. Grįžęs į mokyklą pasisvėriau, ir jau buvo ~185 svarai. Keista ir savo skirtumą matyt ir veidrody, ir ant svarstyklių. Šiandien taip pat pavyko atsitiktinai pasisvert - 165 svarai. Nors veidrody nesuliesėjau, bet svoris nukrito... Itin įtartina.

Skaitovas nepėsčias buvo ir davė daug minčių pamąstymam. Dargi taip pat pastebėjau, kokį protingą host-brolį gavau(E.)... Ne veltui įstojo į patį geriausią koledžą valstijoj ir ~top 3 Naujojoj Anglijoj.

Labai įdomu stebėt, kas gero vyksta rural(nemiestinėj) aplinkoj - namai nerakinami, artimiausi kaimynai už 500 m, kad neužstoti belekokinių vaizdų į Vermonto kalvas, visi atsipūtę(o kartais ir apsipūtę), klausosi labai sofistikuotos muzikos, turi savo identitetą, žmonės 100% skirtingi, lyg geresni...

tiesiog

fJ

Ir vėl.. / Woohoo / Lax

Laba,

Ir vėl pasibaigė trimestras. Šįkart pasibaigė snieglentė( ;( ), lakroso pasiruošimas ir pusryčių tarnyba. 

Visi užsiėmimai gan kieti: paskraidyt and snieglentės dusyk per savaitę yra neįkainojama, pusryčių tarnyba su itin įdomia valdyba(pagrindinis virėjas - extremalas kalnų dviratininkas, tarnavęs amerikonų kariuomenėj... Ir šiaip gan gerai yra išmokti dirbt valgykloj.

Gan įdomu, kad per šituos 2 semestrus dirbau 6 dienų rytinius darbus, todėl keltis turėjau ~5:30-5:50. O gultis nueidavau ne anksčiau nei 10 vakaro(jau amerikonai atpratino naudot 13-24 valandas), o dažniausiai, pvz., dėl Sunoco Run nueidavau ne anksčiau nei 11:30. Taigi pastarąjį pusmetį( :O) miegojau ~ 6-7h per parą kiekvienądien. Nuovargis labai juntamas... Bet dar nespėjo nuplaut įspūdžių. 

Atrodo, kiekvieną dieną tas pats gėris, bet vis tiek nenusibosta matyt, kokį kietą literatūros mokytoją turim ar mokintis religijų ar genetikos, ar net matyt tikrai kietus moksleivius, kurie garantuotai taps didelėm asmenybėm.

Šiandien prasideda atostogos(o aš dar turiu 2 rašinius parašyt (ir įrašą)). Atostogos gan ilgos - 3 savaitės. 2 iš jų nebus manęs prie elektronikos. Laukiamas didelis srautas duomenų į blogą ~03 22-23...

Labai kietą sportą gi atradau ir net pradėjau jį žaist - lakrosą. Gauni šiek tiek trumpesnę nei ledo ritulio lazdą su kaušu tokiu(jei gynėjas esi gauni 2m ilgio lazdą, kad galėtum talžyt puolėjus) ir su teniso dydžio kamuoliuku pusės futbolo lauko dydžio aikštėj lakstai... Visa esmė - lazdos naudojimas - labai lengva kamuoliuką išmušt iš lazdos. Bet kai paleidi kamuoliuką, tai kietai... Labai kietas kontaktinis sportas. Ir kas įdomiausia, čia seniausias Amerikoj žaidžiamas žaidimas - sugalvojo jį indėnai...

Nuovargis dydelis, įspūdžiai ~3kart didesni. Uch.

Kai visuomet,

fJ

Olympics / NYC

Laba,

pasibaigė kelionė po Niujorką gan įdomiai.

Paskutinę dieną reikėjo nuait į Metropolitan muziejų(didžiausias mieste), nes praeitą dieną buvo uždarytas... Taigi, susipakavau ir išlekiau paryčiais į muziejų, kur nors pusės eksponatų neapžiūrėjau, bet vis tiek pasirodė, kad daugmaž Luvro lygio. Buvau tik įdomiausiuose - viduramžių ginkluotė, muzikos instrumentai, fotografijos, XIX-XX a. tapyba. Nugara kai visuomet po muziejų ir vaikščiojimų nebelaikė, tad papietavęs McDonalde pavakariais grįžau į viešbutį, nes turėjau darbo - nueit į vieną vietą ir padaryt vieną darbą. Susiklostė taip, kad reikėjo į Wall Streetą, o mano tikslas užsidaro už 20 min. Taigi aš išlekiu iš viešbučio Brukline ir dėl ypatingo metro tinklo ir greitų/ilgų kojų spėju, pralėkęs kaip tikras biznierius pro Wall Streetą(trūko tik lagamino...) iki savo tikslo, iki užsidarymo likus ~4 min. Bet spėju. Kai visuomet. Beveik.

Dargi reik prisimint, kad viešbuty skubėdamas(?) suspėjau nuspręst, kad reik dar vieną vietą aplankyt, bet vien dėl to, kad kažkokiam lankomumo tope buvo labai aukštai. Times Square, nieko nesako man pavadinimas, bet vis tiek nusprendžiu nulėkt. Dar per skubėjimą pamirštu fotiką, bet nusprendžiu, kad ko nematęs vis tiek nepamatysiu, tad įšokęs į specialią "Times Square liniją" metro stoty lekiu aplankyt dar vienos įžymybės. Išlipu iš metro ir pamatau Times Square...

Kvartalas dangoraižių, kur Broadway gatvė kerta penktą(jei gerai pamenu) aveniu... Ant kiekvieno pastato prikabyta švytinčių skelbimų. Efektas belekoks, biznis turbūt irgi, iš reklamų.

Apšalęs ~15 min. vaikštau aplinkui ir galvoju, kad vis tik kai visuomet nepasiėmęs fotiko žiauriai nudegu. Po to nusprendžiu aplankyt ten esantį McDonaldą, kur irgi atlieku keletą žygdarbių... Tada dar paspoksau į Times Square ir lekiu atgal į viešbutį. Išsikrovus nuostabos batareikom. 

Išvykimas irgi neblogas pasitaikė. Reik išvykt 11:15 h. ryto. Neblogai. Neturėčiau pavėluot, nes būtų jau baisu pavėluot dusyk į tos pačios firmos busiuką(kelionė į oro uostą į Čikagą irgi buvo tuo pačiu transportu...) Pamiegu, nusiprausiu ir ~10:30 išlekiu į netoliese esantį McDonaldą. Palaukiu eilėj ir paprašau 20 gabalų vištos ir Bigmaco. Kaip perkūnas trenkia į mane pardavėja(visi McDonaldų pardavėjai Niujorke(ir daugely kitų miestų) - juodaodžiai) su žinia, kad McDonaldsas prekiauja reguliariais patiekalais tik nuo 11 h. ryto. Ir aš ištikimai laukiu. Sulaukęs iki 11:05 su maistais rankose lekiu(itin greit einu) atgal į viešbutį, nes mano daiktai dar nesukrauti į tašes... Viešbuty atsirandu ~ pavėlavęs, bet transporto nėr, tad spėju viską susikraut. 20 gabaliukų suvalgau jau busiuke. Va taip su trenksmais ir išlekiu iš NYC.

Dar labai įdomus įvykis mokyklos dienotvarkėj yra Dormų olimpiada, galbūt dar Green Cup Challenge. Abiejuose Gray House laimės. Ar gali šiti bachūrai nelaimėt?

Dorm Olympics susideda iš kelių rungčių: virvės truakimo ant ~15 cm skresmens malkų(tas kairėj, laikantis virš galvos kitą, atsotvavo mus.. Vienintelis žmogus mokykloj, aukštesnis už mane), žodžių bitės(tau pasako žodį anglišką, turi pasakyt, kaip jį rašyt ;( ), šachmatų turnyro, kryžiažodžių žaidimo, Cross-country slidinėjimo, dormo dainos, dormo video, DDR turnyro(šokių žaidimas, kur reik rodykles kojom spausti..) Kol kas mūsų dormas laimi ~dvigubai.

Visam reikalui vadovauja pora mokyklos galvų(student heads of school), kuriuos kiekvienais metais renka visa mokykla(berniuką ir mergaitę, dvyliktokus būsimus). Kadangi vienas iš mokyklos galvų, mano host brolis, atstovauja day student dormui(mokykloj negyvenančių moksleivių, o jie visi labai kieti), kyla skandalų(kas šiaip neįmanoma.)...

Dar labai įdomus įvykis yra nauji rinkimai. Kitiems metams bus renkami naujos ,,galvos", tad chebra jau dabar pradeda agituot, nors rinkimai už 3 savaičių... Kažkodėl kyla mintys, kad jei būtų galimybė praleist 12-ą klasę čia, kandidatuočiau ir aš. 

Green Cup Challenge - tikslas vieną mėnesį sunaudot kuo mažiau elektros ir gaut už tai prizą. Varžosi mokyklos ir dormai tarpusavy. Kol kas Ghaus 3-ioj vietoj, nes amerikonai tikrai nežino, ką reiškia taupyt elektrą... Mokykla(kuri ir taip sunaudoja itin mažai elektros) ruošiasi sumažint savo sunaudojimą 10 %. Su velniais, taip sakant.

Tik su velniais,

fJ

Darbo dienos

Laba,

pastaraisias laikais gan įdomi dienotvarkė mano buvo, ir vis dar yra... Taigi:

Pirmadieniais - šeštadieniais - keltis 6 h ryto, nes 6:30 prasideda pusryčių tarnybą(mokyklai pusryčius darom), kuri tęsias iki 7:40, nes už 5 min prasideda pamokos Taip turim darbo iki 9:15, tada Milk Lunch - visa mokykla(bent jau ta pusė, kuri nemiega dėl savo tvarkaraščių langų) sulenda į valgyklos centrą ir valgo sausainius ir visa kita. Stovėdami tiesiog vidury valgyklos. Gan įdomus reiškinys, kiets. Šitai būna 1dieniais-5dieniais.

Triskart per savaitę iškart po Milk Lunch turim Assembly - susirinkimus, ir visi, kas nori, gali padainuot ar pranešimą paskaityt kokį... 4dieniais tuo metu Sing. 

Po to vėl pamokos, tada 12:30 pietūs, ir po valandos vėl pamokos. Tada 15 h prasideda sportas - 2dieniais ir 5dieniais - lakroso treiningas(šiandien pajutau malonumą jį žaisdamas...), o 3dieniais ir 7dieniais - slidinėjimas. Likusios dienos laisvos, bet per jas irkluoju(labai kietas užsiėmimas ant irklavimo mašinų...) tuomet. Tada 18 h vakarienė, kuri kas antrą dieną būna ,,sit down", ir mus aptarnauja padavėjai(kurie irgi yra moksleiviai...). 

Labai kietas dalykas per spec. vakarienes - 18:05 vyriausias virėjas išeina į valgyklą ir paskambina varpeliu vieną kartą. Tada visi nutyla. Kietai žiūrėt iš triukšmingos valgyklos virsmą į meditacinę tylą...  Tada po ~15 sekundžių vėl sumušamas varpelis, ir vėl atgimsta garsai per ~1-2 sekundes.

19:30 turim vakarines veiklas. Paprastai moksleiviai turi 2, aš turiu daugiau. 1dieniais ir 3dieniais džiazo ansamblis... Vertas atskiro straipsnio. 2dieniais fotografija, 4dieniais - retorika, 5dieniais choras. Labai kietas dalykas, nes veiklos trunka pusantros valandos, tad ir nuveikt pavyksta nemažai...

21 h baigiasi man visos veiklos ir ~23 h paruošęs namų darbus keikdamasis einu miegot, nes vėl neišsimiegosiu, nes už 6,5 h keltis.

Tad po dar vienos kietos dienos kietai einu miegot. Nors mano kambariokas gan garsiai žiūri filmus. Užmiegu vis tiek, nes beeleekaip norisi miego kiekvieną vakarą.

Kai visuomet!

fJ

? / kažkur anapus / tarp Dievų

Laba,

prasidėjo atostogos mum. Ir ne bet kokios, o kelionė į Niujorką...

Pati kelionė(mokykla organizavo, o pačiam tai nelabai išėjo...) tai nelabai kokia - ilgam mikriuke sėdėti ~5 h su viena pertraukėle McDonalde. Gal ir visai nieko, nes šiaip turiu ipodą, o su juo nieks nebaisu. Bet kažko man, kaip visuomet, sėdint kažkur neištiesus kojų, ~po 1-2 h pradeda itin skaudėti kelių sąnarius. Labai. Ir skauda, kol neištiesiu kojų. Tad kelionė buvo taip pusiau - pusė visai nieko besiklausant muzikos, pusė kažko baisiai skaudant kojas. Po to pro langus pasimatė didieji Niujorko dangoraižiai. Kaip filme... Tik realu. Reik pamatyt tokius dalykus, kitaip nelabai aina suprast.

Taigis, atvykom į viešbutį, kuris kažko priminė ką įsivaizdavau Niujorku - erdvus didelis ~1920-ųjų viešbutis miesto centre dangoraižy... Kažkokia Niujorko dvasia tikrai yra - pusiau senamadiška, pusiau amerikoniška... 

Kambarį gavau keturvietį, su 3 kitais moksleiviais - kiniečiais. Šiaip gal visai nieko, bet kad lovos tai 2 dvivietės... Ir miegodamas ,,atidaviau" kiniečiui savo kaldrą. Kaip tikras tikras lietuvis. Ir pabudau ryte skaudančia gerkle. Savam stiliuj.

Kitądien buvo keletas ekskursijų. Iš pradžių su visa grupe(~20 moksleivių iš mūsų mokyklos) ėjom į emigrantų bendrabutį, tai kažkodėl labai realu buvo, panašiai kaip skaitant Remarko šešėlius rojuj... Kažko. Vėliau nusprendžiau atsiskirt nuo grupės ir aplankyt ,,Natūralios istorijos muziejų". Kaip visuomet amerikonai su savo technologijom stulbina - apie viską, gyvūnus, tautų istorijas. Vat kokie turėtų būt muziejai... ~6 h vakaro išėjau. Reiktų paminėt, kad turėjau metro kortelę ir du kažkokius žemėlapius, kuriuose vienam išvis nėr mūsų viešbučio rajono(Bruklino), o kitas pasibaigia ties juo... Tad aš nusprendžiu įsėst į metro, kurį man patarė mūsų kelionės vadovas. Tiktai kažkodėl savaitgaliais niujorkiečiai nusprendė taisyt savo metro, tad aš su tašėm apelsinų sulčių ir sausainių gerą pusvalandį einu pėsčiom per taisomą metro linijos rajoną iki savo linijos. ,,Green line" - žalias, kuriuo man reiktų ir lėkt... Taigi įsėdu, ir pamatau, kad 3 žali yra. Tad persėdu per visus, nes taip kažkaip išeina, kol susirandu savo reikiamą. Išlipus mano stotelėj, tiksliau kur man sakė, nes žemėlapiai mano visi turimi pasibaigia šitoj vietoj. Ir dar žinojau, kad viešbutis iškart išlipus iš stotelės...

Išlipu, išlekiu laukan, o ten kažko tai tamsu(7 h vakaro)... Pasižvalgau aplink, lyg noriu ait, bet išsitraukęs žemėlapį nusprendžiu traukt kur man ,,rodo" mano metro žemėlapis - kažkur, kur sužymėtos tik metro stotelės. Ir pasileidžiu į kelią net nežinodamas kur. Ir einu. Ir kažko tai nejauku pasidaro - velne, kur esu? Nežinau nė gatvės pavadinimo mano viešbučio... Tiktai kad jisai toj pačioj gatvėj, kur Bruklino tiltas... Pasibastęs 15 minučių(kurios atrodo šiek tiek ilgiau, žinant, kad visiškai nesuprantu, kur esu), nusprendžiu pasielgt nesaviškai ir paklaust praeivio(!), kur yra Bruklino tiltas. Nugalėjęs save(iki dabar tuo didžiuojuosi), gaunu atsakymą, kad priešingoj pusėj, nei iki šiol einu, ir kad už ~1 mylios. Dargi paklausiu, kurlink būtų gatvė, kur tas tiltas yra. Ačiū dievui praeivis pasitaikė gudravotas, ir nurodė gan gudriai. Taip už ~10 min atsidūriau reikiamoj gatvėj, tiktai to dar nežinojau, nes ji, žvelgiant į skirtingas nuorodas, turėjo 3 pavadinimus... Bet aš, išvis nežinodamas, kurios gatvės man reik, kažkam apšvitus galvoj nusprendžiu eit ta gatve tilto kryptim. Ir prieinu savo viešbutį.

Mintyse kažkodėl pradedu siųsti kažką daugiskaita peklon. Hmz, prieš ~15 min. galvojau, kaip sužinot, kur esu ir kur galėčiau pernakvot blogiausiu atveju, o dabar piktas kaip velnias lipu viešbučio laiptais... Patirtis neįkainojama, ir tiek.

Šiandien, grįždamas vakare tuo pačiu metro ir išlipęs toj pačioj stotelėj, nusprendžiu ait pirmiausiai pasirinkta kryptim ir už ~10-20 metrų pamatau savo viešbutį. Jė.

Dargi šiandien įvyko keletas įdomių reiškinių... Vėlgi nusprendžiau atsiskirt nuo grupės ir pamiegot(iki šiol miegodavau tik ~6 h per parą...) Po to nusprendžiu aplankyt didžiausią Niujorko muziejų. Šįkart susirašau į telefoną(nes neturiu žemėlapio) visas koordinates gatvių(nes jų gatvės graduotos - iš pietų į šiaurę eina numeruotos gatvės, o iš rytų į vakarus numeruotos aveniu(gatvės). Papusryčiavęs McDonalde, ir pirmąkart gyvenime po to pasijutęs prastai, pravažiuoju metro pusę Niujorko ir dar paėjęs šiek tiek pamatau lentelę, kad pirmadieniais muziejus neveikia. Griūva visi planai, ir aš lekiu į Empire State Buildingą - aukščiausią statinį Niujorke po dvynių nugriovimo. Ten praėjęs pro įdomią eilę, kur siuntinėtojų raudonom aprangom ~ tiek pat, kiek lankytojų, pasikeliu 86 aukštus liftu ir išlekiu į apžvalgos aikštę(kaip Eifelio bokšte, tiktai aukščiau ir miestas pats šūstriausias pasauly)... Niujorko dvasia, kartu su balandžiais, sklando ore... Labai, labai, labai kietai. Po pusvalandžio spoksojimo į visas puses dar pafotkinu ir leidžiuos žemyn. Kažko tai keista, nes jau vakaras, ir pavakarieniavus McDonalde ir vėl pasijutus blogai(padėkDieve?!?!) įlendu į metro ir sėkmingai pasiekiu viešbutį. 

Kažkodėl šitas dienas jaučiausi labai pakylėtai... Kiečiausiam pasaulio mieste. Uch.

Dar labai kietas dalykas Amerikoj, kad būdamas pats vienas labai, kaip kažkas sakė, apsišlifuoji. Štai prieš keletą dienų mokykloj turėjau panašų pokalbį į tą iš Melniko aprašyto pokalbio su Dievu - kur staiga bomžo draugą ,,apsėda" Dievas ir pradeda jam išmintį sakyt... Tai vat ir man tokių ,,nušvitimų", kai kažkas iš niekur nieko pasako tokią baisulinę išmintį... Skirtumas nuo knygos tik tas, kad man apsiskelbęs Dievas nepasisako, kad tai Dievas šneka, o ne draugelis. Bet efektas tas pats.

Velne velne velne. Vat kaip reik gyvent.

Visa kita - kai visuomet. Nebaigta 100 darbų, nuotaika belekokia ir baisus supratimas, kad visas šitas belenkoks gėris prasidėjo tik dabar. ~ 17 metų per vėlai...

Kietai,

fJ

Dienos apžvalga / kai visuomet(/)..

Laba,

per šiandieną įvyko gan įdomių ir (daugmaž) teigiamų nuotykių...

Pirmiausia(ir svarbiausia) - atsilaisvino vieta skaitmeninėj fotografijoj. Tai reiškia, kad aš ne toks jau didelis ir lūzeris, ir mano maklės, kad ir pavėluotos, kartais suveikia.

Antriausia, pagaliau(~po 4 mėnesių laukimo) turėjau savo pirmąją Private Jazz Piano Lesson. Uch. Pasirodo, ne tik C. N.'ui valanda gali praeiti per 5 min... Man privati pamoka(45 min.) praėjo per ~15-20 min. Be juokų. Džiazas visgi yra geras dalykas. Pamenu, kai tik susipažinus su E. ir išgirdus, kad jis groja džiazą, pagalvojau, kad čia kažkoks nukrypimas nuo muzikinių normų. Išgirdus E., jo band'ą ir džiazo ansamblį nuomonė apsivertė. Muzika kieta, nenuobodi, koja automatiškai pradeda trepsėt į taktą, ir, svarbiausia, neapsiriboja nesuprantamais saksofono garsais. Iš esmės džiazas -  gal ta pati muzika, tik daug kiečiau(geras apibendrinimas). Grojama melodija(džiaziška, su visokiais disonansais ir pan.) pritariant akordams, kurie kelia tension(nerimas ar kažkas pan., kad labai įdomu klausyt(ir grot, aišku)). Pergrojus kūrinį vienąsyk, prasideda improvizacija - pritariant tokiems pat akordams, kurie buvo skambant originaliai melodijai, improvizuotojas(jei grupė - pakaitom visi) skelia savo versiją(improvizaciją), kuri, net po labai minimalių praktikos valandų būna gan nebloga ausiai. Kas dar įdomiau, būnant džiazo pianistu(vienas iš trijų svarbiausių džiazo grupės instrumentų, kuris(kartu su būgnais ir kontrabosu) būna kiekvienoj džiazo grupėj) atlikėjui atiduota viskas: ir akordai, jų išpildymas, ir melodija... Būt džiazistu tai beveik būt kompozitorium, tik aišku, nenuobodu, o beeleekaip linksma.

Trečiausia - mokyklos konsulas(council). Jame žmonės susirenka ir diskutuoja tiesiog svarbiom mokyklai temom. Vakar, pvz., buvo gan įsimintinas... Mokykloj šiais metais pasirodė naujas muzikos direktorius. Ir, kaip visuomet, po to prasideda balaganas. Šįkart dėl Sing - mokyklos sielos. Pasirodo, prieš x metų Sing būdavo 9h. vakaro(dabar 9 ryto..) ir trukdavo ne 30, o 90 min... Ir dar pasirodo, kad anksčiau būdavo daug linksmiau dainuojant...  Buvo imtasi spręst problemų - be jokių pertraukų dainuot dainas, leist mokiniams įsinešt savo instrumentų ir pan... Bet problemos - kaip žmogus išmoks savo partiją keturių balsų melodijoj, jei jis nemoka dainuot iš natų? ,,Nerūp man, bet mano laikais(prieš 3 metus) buvo daug geriau". Visgi kažkas nutiko, ir man rods bus linksmiau gyvent po žaliojo kalno valstijos saule.

Ketvirčiuočiausia - vos pradėjus sveikti(pasirodo, geriausias vaistas - miegas. Pamiegojus ~13h(vietoj įprastų 7), iš nuotaikos ,,tegu aina visi peklon, man akys dega nuo temperatūros, drebulys ir galvą neša kažkas laukan" pasikeičia į tiesiog ,,velns, biškį sergu".)... Vos pradėjus sveikti, ir nuėjus pavakarieniauti(šiandien), paaiškėjo, kad šiandien valgykloj solidarumo su alkstančiais diena, tad žmonės buvo paskirstyti į ,,turtingus", ,,vidutiniokus" ir ,,badaujančius". Aš, kai visuomet, badaujantis(nors realiai tai buvo loterija.). Taigi, badaujančių minia(palyginus su grupelėmis turtingų ir pusbėdžių) turėjo sėdėt ant valgyklos grindų. Buvo šiokių tokių paskaitų, bėdžiams iš tikrųjų teko valgyt tik ryžius. Ir be šakučių. O gert tebuvo galima tik vandenį. Vandenį gert ,,išmokau" - galiu gert, kai esu baaisiai ištroškęs(anksčiau išvis negalėdavau). Vat vien dėl ko apsimoka varyt į Ameriką. Įvykiams pasirutuliojus(vedėjams paklausus, ar nejaučiam pavydo turtingiems bei ar turtingi nesijaučia kalti prieš mus), beveik prasidėjo neginkluotas konfliktas. Atsitiktinai į ,,turtingųjų"gretas papuolė 2 turtingiausi(ar bent jau besijaučiantys ir atrodantys tokiais) asmenai, kurie dar pradėjo kažką mygti apie labdarą... Pirmiausia buvo nušvilpti, o po to vienas nustatytas asmuo, neatlaikius nervams, užsipuolė turčių(gan rimtai...(gal))... Gan daug ironijos buvo stebima kambaryje... 

tas pats,

fJ

P. S. faktas, kad kas pirmiausia, buvo svarbiausia, buvo juokas. Velns.

P.P.S. velns su minkšta s.

Hmz / su velniais / žiopliai į priekį!

Laba,

pas mumis, kai visuomet, visko pilna. Ir viskas įdomu. Ir daugiau nei pusė visko yra beelekas...

Hmz, pirmiausia - turbūt įsimintiniausia, nors turbūt, kad ne. Vienąsyk, eidamas pro menų pastatą(jį reik pereit, norint iš mano dormo iki valgyklos nuait..) pamačiau jame tokius keistus skelbimukus iškabinėtus, kad neva kiets baletas atvažiuoja į mokyklą pasirodyt mūsų... Nu velne, tegu važiuoja, baletas vis tiek nieko gero neparodys ir nieks neis... Po to kažkaip pradėjo labai jau visi ruoštis tam baletui: per assembly(susirinkimus kasdienius) pradėjo labai aiškint, ką daryt ir pan. dėl to baleto - neprivaloma, bet itin rekomenduojama žiūrėt. Panašiai, kaip su rinkimais - mokykla neturi pažiūrų, bet ,,buvo girdėta", kad pati direktorė, radusi McCaino plakatą mokyklos teritorijoj, jį iškart pašalino... Nors tuo pat metu Obamos plakatų buvau daugiau nei pilna: ir lauke, ant pagalių(kas laabai populiaru JAV), ir ant marškinių...

Supratau, kad kažkaip nelabai išeis nenuait baleto pasižiūrėt... Ir kažkaip nejauku pasidarė, kai turėjau pradėt klausinėt, ne kas eis į baletą, o kas neis. Ir nesuradau;<~.

Atvažiavo pas mus ABT II(jaunesnioji Amerikos nacionalinio baleto teatro pamaina). ~16-20 metų... Privažiavo ir iš mūsų kaimelio(kuriame yra mūsų mokykla) laabai daug žmonių, ir ~4/5 mokyklos buvo... Ir išties, kieta chebra. Laabai kieta. Man rods 13... Parodė keletą baletų girdėtų, bet kiečiausias tai buvo jiem patiem sukurtas pasirodymas ,,parodyti jaunystę". Ten tai buvo su velniais. Nu velne, tiesiog pasaulinio lygio baletas mūsų mokykloj. Už dyką.

Taipogi prasidėjo antro pusmečio pamokos: pasibaigus anatomijai/fiziologijai prasidėjo molekulinė genetika, dar pasiėmiau lyginamąsias religijas(?) ar kažką su religijom... Religijos dar neturėjau pamokos. Genetikos jau turėjom porą pamokų - šits dalykas, man rods, bus kiečiausias iš visų(nebent galima ginčytis dėl filosofijos..), nes mokytoja pati buvus labai kieta genetikė(rimtai) ir šiaip laabai kietas dalykas... Reiks daug mokintis. O laiko nėr. Reikės daug ir verkt dėl to...

Prasidėjo ir naujos vakarinės veiklos. Kaip visuomet( :P / :( ) susivėliau rinkdamasis, tad kaip didžiausias asilas negavau skaitmeninės fotografijos(čia antra priežastis žudytis, po nepasirinkimo astronomijos pirmą pusmetį...)... Betgi nesusivėliau pasirinkdamas retorikos(public speaking). Turėtų būt itin kietas užsiėmimas. Susirinko palyginus labai protingi žmonės, bet realiai kiečiausias tai mokytojas. Direktorės vyras, belekaip grojantis pianinu, dėstantis tapybą ir super aukštos kultūros, ir retorikos mokytojas... Patirtis mokantis iš super aukštos kultūros žmogaus yra neapibūdinama.

Ir aišku, apie žioplius(ta prasme apie mane, bet kad kietesnis atrodyčiau, parašiau daugiskaitą..). Hmz. Mokykla turi kaipo konferencijų salę internete - LANe(nors galima ir per internetą pasijungt) yra FirstClass(programa) - kelios skelbimų lentos(Pranešimai visai mokyklai, Community comments(bendruomenės komentarai), keli kalendoriai(valgyklos, mokyklos įvykių)...). Visi labai noriai dalyvauja šitam renginy. Ir labai viskas gerai veikia. Itin.

Rašo visi apie viską - kas kokį gerą internetinį puslapį surado iš Bušo pasijuokt, šiaip kas kokią gerą mokytojo prieš 38 metus surado internete ir liepia spėt, kas ten toks... Ar šiaip kas nors iš tikro svarbaus...  Vienas labai populiarus dalykas - parašyt savo pamestus daiktus ir tikėtis, kad kas nors juos atiduos. Kas megztinį kur paliko, kam telefonas pabėgo kažkur, kas savo kompiuterio neberanda... Kažko mintyse iš tokių labai juokiaus. Ir jų buvo(ir vis dar būna). Ir nutiko staiga, kad pats pamečiau savo kišeninį peiliuką ;(~. Nu tu žalti, pagalvojau, paieškojau, bet kur lyg pamečiau, jo nebebuvo. Nu ką, finders keepers(angliška ,,nesidžiauk radęs, neverk pametęs" versija), pagalvojau. Vis tiek peiliukas neblogas ir mažiukas. Bet kažkaip pašvito protas ir aš parašiau savo ,,Lost..." skelbimą...: ,,Vai vai, pamečiau raudoną šveicarišką kišeninį peiliuką, jei kas rado, gal galėtų man atiduot... arba į mano pašto dėžutę įmest." Pašto dėžutė - tai storos knygos dydžio ertmė(aha, be jokio užrakto, kaip ir kambariuose dormų)(tarp 230 kitų ertmių) sienoj valgyklos pastate, kur gauni savo paštą...

Po dviejų dienų radau pašto dėžutėj peiliuką. Špygą tau. Sistema veikia. Ir vat tau, žiopliai į priekį. Einu.

Vėlgi, visai netikėtai kažkaip gavau pastabą nuo vieno itin protingo žmogaus(nepiktai...), kad man gyvenime reiks daug sėkmės. Po to pridėjo, kad bus tos sėkmės. Hmz. Kas tiesa, tas ne melas. Hmz.

Hmz, kai visuomet pas mumis... Kiekviena diena pati kiečiausia, bet ir suvokimas apie save(apie savo ne tokį didelį kietumą) irgi gan nemažas. Ir abu šiti suvokimo laukai plečiasi. Beetgi, pirmasis truputį didesnis. 

fJ!!!

Pasibaigė / prasideda / pekla

Laba,

žadėjau pradėt įrašą kaip apie pačią kiečiausią dieną/savaitę čia. Bet kad tokių įrašų jau pilna... nu bet.

Hmz. Pasibaigė projektų savaitė. Įdomiai. Ypač filosofijos projektas. Baigiamoji pamoka buvo planuota mokytojo namuose. Fainai, galvoju, važiuosim dabar kur nors autobusu, pamatysim vietovę... O mokytojo namai - vidury mokyklos. Turbūt tikrai geografiniam vidury - tarp valgyklos, bibliotekos ir mokslų pastato. Tai kietai! - mokytojas gyvena pačioj mokyklos širdy. Kieta pamokėlė buvo - šiaip su protingais žmonėm pakalbėjom(tik protingi eina į filosofijos projektus...)... Nusprendžiau, kaip laabai kietam mokytojui, padovanot knygą(neprastą tokią) apie Lietuvą. Džiaugėsi. Kitą rytą pasigyrė, kad mokinasi Lietuvos rajonus(kažkodėl man atrodo, kad nejuokauja). Nu velne velne...

Dar baigiamasis akordas buvo menų pastate, kur chebra pristatė, kas ką nudirbo. Vienas, pvz., sukūrė savo dainą... Aš tubūt neatskirčiau jo nuo visokių Bobų Marlių, Dylanų ir pan... Laabai aukštas lygis. Vėlgi pašoko kai kurie, parodos fotografijų ir paveikslų - pasirodo, fotografija gali būt laabai didelis menas. Dargi buvo 2 spektakliai - Hamletas ir Romeo ir Džiuljeta. Romeo ir Džiuljeta taip pusėtinai, bet laabai linksma matyt klasiokus, gan pusiau profesionaliai vaidinančius teatre... Hamlete vaidino patys kiečiausi aktoriai. Iš tikro didžiajai daugumai pasirodė, kad Hamleto aktorius iš tikro Hamletas. Vat taip. Įspūdingai tikrai buvo...

O šią savaitę puikiai vainikavo slidinėjimas. Šįkart buvom kitoj vietoj, tai teko pamokėt 40 dol., bet buvo kitoniška, nei iki šiol. Pirmiausia, tebuvo tik 5 žmonės, nors įprastai 50 važiuoja... Nu bet. Kai pamačiau kalną, pasirodė keista - iš kur tiek daug(pusmetriniais kupstais) sniego? Taigi, kadangi tebuvo 5 žmonės, teko varyt su gan patyrusiu snieglentininku(nors ir iš visų žmonių - vieni snieglentininkai)... Snieglentė ant kupstų turi itin didelį pranašumą - užuot susmegęs į kupstą, tu ant  jo užvažiuoji ar atsispiri... Tai prideda belekiek kontrolės... Tad aš, kaip tikras proto bokštas, pradėjau ralinėt - visu greičiu. Ir tikrai, nusileidus svorio centrą gerus 30 cm, įmanoma plaukt per sniegą(o kai pasitaiko kupstas, ir praskrieti savo posūkio manevrą...) Savo greičio rekordą slalomo trasoj man rods pagerinau ~1,5 karto. Taip pat su 90 proc. galios galiu nusileist nuo juodų. Vat taip. Aš kiets.

Rytoj - naujas semestras. Šūds, pirmas jau pasibaigė. Ir tas buvo ilgesnis... Negerai.

Pekloj,

fJ

P. S. Kažkur vidury tarp pabaigimo žinutės ir ruošimosi paspausti OK, buvo gauta duomenų(kambariokas pasakė), kad vakar naktį, lygiai 20 min. praėjus nuo mano užmigimo, buvo įsilaužta į mano kambarį(nors kambariokas buvo kambary) ir pareikalauta kompiuterio. Mano kambariokui atsisakius(nes pats tuo metu juo naudojosi), užpuolikai(jų buvo, nepatvirtintais duomenimis  5-15) bandė pažadinti mane, tačiau užkimę ir nuvargę nuo judinimo, nusprendė pasiskolinti(pavogti trumpam laikui) mano kompiuterį. Tik dėka istoriją papasakojusio kambarioko viskas iškilo į aikštę. Dėl ištepto kompiuterio dėklo ir išlaužtų durų nieks nieko netirs.

Va taip. miegu kai lavonas. Ir vis tiek neišsimiegu... Ir dar apvogs kas mane miegantį kada...

P. P. S. Kadangi esu laabai išrankus valgytojas, prieš atvykdamas į USA žinojau, kad svorio nepriaugsiu. Pasirodo, galingiausia pasaulio valstybė galingesnė už mane. Priaugau 20 svarų! Į kilogramus neversiu, nes buvau išvertęs, gėda pasidarė. Gerai, kad pamiršau. Iš tikro labai gera patirtis pamatyti save veidrody ir suprasti, kur tie svarai nukeliavo ;(

The Project Week / Kalinio dilema / vėlgi aik peklon

Laba,

 pasibaigė atostogos... Ir prasidėjo projektų svaitė - šiaip dvi savaitės...

 

 Taigi. Dviem savaitėm nebus pamokų ir vakarinių veiklų... Jų vietoj bus 2 projektai. Projektai gali būt apie bet ką, tik vienas iš jų turi būt susijęs su kokiu nors akademiniu dalyku, eitu per buvusį semestrą... Rodos, viskas tobulai - visi patenkinti, daro, ką nori - kas šoka, kas dainuoja, kas groja, kas rašo ką nors, kas diskutuoja :O. Visa tai - vietoj baigiamųjų testų semestro pabaigoj...

 

 Vėlgi, kur buvęs, kur nebuvęs, ir aš užsirašiau porą projektų(privalomi jie šiaip...). Vieną individualų, vieną grupinį projektą(grupinis projektas - kai mokytojas(arba patys vaikai) sugalvoja kokį dydelį darba nudirbt - išsiaiškint dažniausiai kokią nors temą įdomią ir nusiginčyt. Bet, aišku, galima ir kokią muzikinį kūrinį grupei padaryt.  Laabai kietai: daryk, ką nori. Ir keista, kad tai veikia.

 

 Vienas mano projektų - projektas grupėj su anglų kalbos mokytoju(kuris baigęs filosofiją pats...), tema ,,Įrodymas, pradakosas, dichotomija ir dilema". Kadangi mokytojas laabai kietas, aš toks labiau prie filosofų ir šiaip daug gudrių vaikų prisirinko(iš viso 8 projekte), tai viskas superiniškai...  Pvz., vakar vakaro diskusija(mūsų projektas išpuolė kiekvieną vakarą nuo 7:30 iki 10(galima sakyt, temiegu daugiausia 6,5h per parą ;'(  ) buvo laabai įspūdinga...

 

 Hmz, šiaip kiekvienas gavom po tokią knygutę ~100 psl, pilną visokių kietų paradoksų, įrodymų ir šiaip kietos filosofijos(keista, o gal ir ne, kad iš mūsų 8 tik 2 merginos :D )... Ir tąkart išpuolė aiškintis ,,kalinio dilemą"...

 

 Labai fainai, kad viskas vyksta labai šiltoj atmosferoj - turim židiny mūsų projekto vietoj, ir 3 sofas... Šiaip tai labai kietai, kas nors vis iškepa sausainių, ar šiaip ko nors atneša pavalgyt ir atsigert... Pvz., šiandien visi gavom po sausainį šokoladinį su inicialo forma. Aš, kaip žinomas su keisčiausiu metabolizmu, gavau milžinišką G raidę. Ir, visų nuostabai, nevalgiau jos visą valandą(nors šiaip sausainius ir kitus gerus dalykus(dėl to, kad nelabai yra ką gero valgyt), kertu kaip piranija...). Kietai...

 

 Esmė tokia, kad yra pora kalinių, kurie kartu padarė nusikaltimą, ir dabar yra tardomi atskirai... Situacija įdomi - jei abu neprisipažins, gaus minimalią bausmę(1 metai kalėjimo), jeigu vienas jų įstūkins kitą(o tas įstūkintas tylės), tai stukačius išlips sausas(0 metų kalėjime), o tylenis gaus maksimalią bausmę(30 metų)... Bet jeigu abu pastūkins viens kitą, abu gaus po 20 metų...

 

 Turint tokias sąlygas, labai įdomu, ką pasirinktų kiekvienas. Geriausia būtų, jei abu pasirinktų tylėt - abu beveik sausi išliptų. Bet, jeigu jau žinau, kad mano draugelis tylės, tai ko man jo neįstūkinus ir pačiam sausam išlipt?

 

 Kadangi visi buvom labai susidomėję, nusprendėm patys išbandyt - turim gi lyginį žmonių kiekį(gaila šiaip, būtų ir mokytojas dalyvavęs, jei nelyginis skaičius būtų :D).

 

 Žaidimo esmė - kiekvienas gaunam mokytojo paskirtą porą, ir turim įrašyt: stūkinu arba tyliu. Nuo to, pagal taisykles, priklausys mūsų bausmės... Kaži kaip su bausmėm? :)

 

 Pirmiausia buvo pasiūlyta old-mill(mano dormo bausmė vėluojantiems sugrįžt 10h vakaro į dormą...) - sustoja chebra vorele, išskečia kojas, o iš vorelės galo ropoja baudžiamasis. ir jį galima daužyt rankom, kiek tik nori... Visgi nebuvo priimta tokia bausmė, nors aš ir buvau itin už. :)

 

 Galiausiai buvo prieita sniego bausmė - nuteistasis turi išbūt sniege plikom pėdom, ir negalima šokinėt... Taigi:

 

 Jei tu pastukačinai, o tavęs ne:  gauni 0 minučių(woohoo);

 Jei tu nepastukačinai ir tavęs ne: gauni 1 minutę sniege(nu pusė velnio);

 Jei abu viens kitą pastukačinot:  gauni 2 minutes sniege(bauda...);

 Jei tave pastukačino, o tu ne:  gauni 3 minutes(lūzeris..).

 

 Po to visas įdomumas. Sėdim kambary, ir galvojam, ką čia užrašius ant popieriuko.(ir tada mane apsėda psichozė, garsiai pradedu rėkti, kad įstukačinsiu savo partnerį... dar dabar neusprantu, kodėl taip pasielgiau...)

 

 Pirmas rezultatas:   aš ir mano partneris - abu viens kitą įstukačinom... 2 minutės, ir aš dar pradedu plūsti(juokais, bet taip piktai, kad kaži, ar suprato) savo partnerį :D(vėlgi psichozė...);

 Antras rezultatas:   du bernai - viens pastūkino, kitas tylėjo. Kietai...

  Trečias rezultatas:   bernas ir merga: abu tylėjo... Tai velniai...

 Ketvirtas rezultatas:   merga pastūkino berną, o bernas tylėjo. Tai žioplys.

 

 Po to vienas pareiškė(tas, kuris turėtų išvengti bausmės), kad galvojo, jog čia tik bajeris, ir eis savanoriu kalėjiman... Privertėm jį sėdėt šiltai kambary...

 Taigi, turim 2 sausuolius, 1 minutininką, mūsų porą(reiktų pabrėžt, kad aš dar juokais(nors niekam taip neatrodo... nežino gi, kad aš labai geras žmogus esu), kuri 2 minutėm, ir 2 žioplius(iš kurių vienas yra pats protingiausias žmogus mokykloj, 11okas..).

 

 Išvados: 

1. Aik tu peklon, koks sniegas yra šaltas... baisu. Laabai baisu. Žiauriai...

2. Kodėl mane buvo apėmusi psichozė?

3. Velne kaip kietai!

 

Kietai(!)/įdomiai(..),

fJ