pas mumis, kai visuomet, visko pilna. Ir viskas įdomu. Ir daugiau nei pusė visko yra beelekas...
Hmz, pirmiausia - turbūt įsimintiniausia, nors turbūt, kad ne. Vienąsyk, eidamas pro menų pastatą(jį reik pereit, norint iš mano dormo iki valgyklos nuait..) pamačiau jame tokius keistus skelbimukus iškabinėtus, kad neva kiets baletas atvažiuoja į mokyklą pasirodyt mūsų... Nu velne, tegu važiuoja, baletas vis tiek nieko gero neparodys ir nieks neis... Po to kažkaip pradėjo labai jau visi ruoštis tam baletui: per assembly(susirinkimus kasdienius) pradėjo labai aiškint, ką daryt ir pan. dėl to baleto - neprivaloma, bet itin rekomenduojama žiūrėt. Panašiai, kaip su rinkimais - mokykla neturi pažiūrų, bet ,,buvo girdėta", kad pati direktorė, radusi McCaino plakatą mokyklos teritorijoj, jį iškart pašalino... Nors tuo pat metu Obamos plakatų buvau daugiau nei pilna: ir lauke, ant pagalių(kas laabai populiaru JAV), ir ant marškinių...
Supratau, kad kažkaip nelabai išeis nenuait baleto pasižiūrėt... Ir kažkaip nejauku pasidarė, kai turėjau pradėt klausinėt, ne kas eis į baletą, o kas neis. Ir nesuradau;<~.
Atvažiavo pas mus ABT II(jaunesnioji Amerikos nacionalinio baleto teatro pamaina). ~16-20 metų... Privažiavo ir iš mūsų kaimelio(kuriame yra mūsų mokykla) laabai daug žmonių, ir ~4/5 mokyklos buvo... Ir išties, kieta chebra. Laabai kieta. Man rods 13... Parodė keletą baletų girdėtų, bet kiečiausias tai buvo jiem patiem sukurtas pasirodymas ,,parodyti jaunystę". Ten tai buvo su velniais. Nu velne, tiesiog pasaulinio lygio baletas mūsų mokykloj. Už dyką.
Taipogi prasidėjo antro pusmečio pamokos: pasibaigus anatomijai/fiziologijai prasidėjo molekulinė genetika, dar pasiėmiau lyginamąsias religijas(?) ar kažką su religijom... Religijos dar neturėjau pamokos. Genetikos jau turėjom porą pamokų - šits dalykas, man rods, bus kiečiausias iš visų(nebent galima ginčytis dėl filosofijos..), nes mokytoja pati buvus labai kieta genetikė(rimtai) ir šiaip laabai kietas dalykas... Reiks daug mokintis. O laiko nėr. Reikės daug ir verkt dėl to...
Prasidėjo ir naujos vakarinės veiklos. Kaip visuomet( :P / :( ) susivėliau rinkdamasis, tad kaip didžiausias asilas negavau skaitmeninės fotografijos(čia antra priežastis žudytis, po nepasirinkimo astronomijos pirmą pusmetį...)... Betgi nesusivėliau pasirinkdamas retorikos(public speaking). Turėtų būt itin kietas užsiėmimas. Susirinko palyginus labai protingi žmonės, bet realiai kiečiausias tai mokytojas. Direktorės vyras, belekaip grojantis pianinu, dėstantis tapybą ir super aukštos kultūros, ir retorikos mokytojas... Patirtis mokantis iš super aukštos kultūros žmogaus yra neapibūdinama.
Ir aišku, apie žioplius(ta prasme apie mane, bet kad kietesnis atrodyčiau, parašiau daugiskaitą..). Hmz. Mokykla turi kaipo konferencijų salę internete - LANe(nors galima ir per internetą pasijungt) yra FirstClass(programa) - kelios skelbimų lentos(Pranešimai visai mokyklai, Community comments(bendruomenės komentarai), keli kalendoriai(valgyklos, mokyklos įvykių)...). Visi labai noriai dalyvauja šitam renginy. Ir labai viskas gerai veikia. Itin.
Rašo visi apie viską - kas kokį gerą internetinį puslapį surado iš Bušo pasijuokt, šiaip kas kokią gerą mokytojo prieš 38 metus surado internete ir liepia spėt, kas ten toks... Ar šiaip kas nors iš tikro svarbaus... Vienas labai populiarus dalykas - parašyt savo pamestus daiktus ir tikėtis, kad kas nors juos atiduos. Kas megztinį kur paliko, kam telefonas pabėgo kažkur, kas savo kompiuterio neberanda... Kažko mintyse iš tokių labai juokiaus. Ir jų buvo(ir vis dar būna). Ir nutiko staiga, kad pats pamečiau savo kišeninį peiliuką ;(~. Nu tu žalti, pagalvojau, paieškojau, bet kur lyg pamečiau, jo nebebuvo. Nu ką, finders keepers(angliška ,,nesidžiauk radęs, neverk pametęs" versija), pagalvojau. Vis tiek peiliukas neblogas ir mažiukas. Bet kažkaip pašvito protas ir aš parašiau savo ,,Lost..." skelbimą...: ,,Vai vai, pamečiau raudoną šveicarišką kišeninį peiliuką, jei kas rado, gal galėtų man atiduot... arba į mano pašto dėžutę įmest." Pašto dėžutė - tai storos knygos dydžio ertmė(aha, be jokio užrakto, kaip ir kambariuose dormų)(tarp 230 kitų ertmių) sienoj valgyklos pastate, kur gauni savo paštą...
Po dviejų dienų radau pašto dėžutėj peiliuką. Špygą tau. Sistema veikia. Ir vat tau, žiopliai į priekį. Einu.
Vėlgi, visai netikėtai kažkaip gavau pastabą nuo vieno itin protingo žmogaus(nepiktai...), kad man gyvenime reiks daug sėkmės. Po to pridėjo, kad bus tos sėkmės. Hmz. Kas tiesa, tas ne melas. Hmz.
Hmz, kai visuomet pas mumis... Kiekviena diena pati kiečiausia, bet ir suvokimas apie save(apie savo ne tokį didelį kietumą) irgi gan nemažas. Ir abu šiti suvokimo laukai plečiasi. Beetgi, pirmasis truputį didesnis.
fJ!!!
