prasidėjo paskutinė pas mus paskutinė savaitė. Kitą pirmadienį - skrydis atgal. Pastarąjį mėnesį gan didelių įvykių privyko.
Kiekvieną pavasarį mokykla rengia pavasario ,,ekskursijas" - įvairias keliones su mokytojais. Kadangi yra keli mokytojai populiaresni už kitus, atranka didžiulė buvo, ir man neteko ,,geriausi mokytojai"...
Patekau į kelionę plento dviračiais. Jokių minčių neturėjau, kokia čia kelionė, bet ji kasmetinė, tad visi žinojo, ir sakė, kad ,,visai nieko", nors tas manęs neguodė.
Pirmiausia reikėjo dviračio, ir sutapo, kad mano vienas iš dormo dormheadų - buvęs profesionalus dviratininkas ir dviračių sporto žurnalistas, dabar retkarčiais taisantis moksleivių dviračius... Vienas protingiausių/šilčiausių žmonių visoj mokykloj. Taigi, teko paprašyt dviračio kelionei, ir gavau gan neblogą:
Kelionei prasidėjus(rytą) išgirdau, kad mes poilsiausim kempinge, kuris yra 50 mylių nuo mokyklos. Taip pat reik prisimint, kad gyvenu itin kalnuotoj valstijoj, kuri ant savo mašinų numerių(kaip Live Free or Die) turi The Green Mountain State. Nors ir kokį belekokį dviratį turėjau(lengvas ir itin itin gerai riedantis, nelabai tikėjaus pravažiuot 50 mylių(=80km) kalnais, į kurių vieną užkopti trunka ~ 20 min...
Važiuojant Vermonto keliais, galima tiikrai suprast, kodėl pasivadinę chebra Žaliojo Kalno Valstija...
(Sklinda legendos, kad iš visos Amerikos tūkstančiais plūsta turistai žiūrėt raudonuojančių lapų kiekvienais metais... Cha, o aš čia gyvenu, ir kiekvieną rytą stebiu tookius kraštovaizdžius eidamas į mokyklą...)
Visas Vermontas - mažučiai miesteliai ir vienkiemiai, kur modernūs ,,organiniai" ūkininkai augina karves(kurių Vermonte yra tik 4kart mažiau nei gyventojų - 150 000) ir gamina "Pure Vermont Maple Syrup"... O likę 3/4 ploto - miškai...
Kelias tikrai kalnuotas buvo, o dviratis mano geras. Kadangi buvo pridėtas spidometras, dusyk pamačiau, kad pasiekiau gan didelį greitį - 42 mylios per valandą(=67km/h, greičiau nei kai kurie žmonės su mašinom važinėja). Ir įdomiausia - spidometras nemelavo, nes visa numinta distancija iki kempingo ir spidometre pasirodė 50 mylių...
Kitas labai svarbus faktas - kelionėje dviračiu visuomet reik dėvėt dviratininko kelnes, nes kitaip užpakalį nuspaudžia iki jausmo, kad užpakaly negerų dalykų vyksta... Tai sužinojau tik po kelionės.
Nuvykus į kempingą, praleidom ten 3 geras dienas, ir grįžus mokykloj pamokų beliko tik pusantros savaitės - iki projektų savaitės.
Šįkart mano projektai - Platono ,,Valstybė"(Respublika) su filosofijos mokytoju(anglų k.) ir grupe 10 kitų moksleivių ir molekulinės genetikos genų klonavimas... Abu projektai kelia klausimą, ar ne per anksti reik man pasirinkt studijas...
Per paskutinę savaitę ne tik pamokos, bet ir džiazas ir lakrosas pasibaigė, vieni geriausių atradimų čia...
Bebaigiantis
fJ
