šįkart ne apie antrą dalį Afrikos(bus, kai bus nuotraukos...), o apie naują, dabar rodos, gan beveik tobulą dienotvarkę. Taaigi.
Kadangi praeiti mano darbai buvo rytiniai, pasikeitimas į vakaro pamainą - laabai kietas. Vis tiek keliuos ~7h, nes pusryčiai - geriausias laikas valgyt mūsų mokykloj...
Pamokos irgi kietos: Calculus(laabai kieta matematika), Literatūra, Istorija, Genetika, Religijų istorija. Visos pamokos išskirtinės.
Pamokos baigias 3 h, tada (penkiskart per savaitę), prasideda lakrosas. Sužinojau, kodėl visi siūlo nepradėti žaisti regbio, lakroso ir pan...
Pirmiausia išdalino apsaugos: krūtinė, alkūnės, pirštinės ir šalmas, ir pirmąsyk po kamuolio valdymo treniruočių gavom pažaisti situacijas. Pvz., gauni 1v1: tu su trumpute lazda ir kamuoliu prieš 1.5 k. sunkesnį gynėją su 2x ilgesne lazda. Galima daryti viską, išskyrus stumti nugarą ir liest šalmą... Jausmas labai kietas, nes lakrosas(iš kurio buvo nukopijuota dauguma taisyklių krepšiniui) - komandinis kontaktinis įgūdžių sportas... Kiekvieną dieną nusikalu kaip reikalas, bet jau dabar laukiu, kada ,,išmoksiu" žaist ir galėsiu sudalyvaut rungtynėse.
Taip baaisiai nuvargęs, ~5 h vakaro prasideda vakarienės padavėjo darbas. 2kart per savaitę paprastas, nesunkus - paruošt stalą ir ~ viskas, tačiau likusius 4(1 diena per savaitę - išeiginė) - sit down dinner. Duoda 2 stalus, kuriuos reikia aptarnaut - patiekti viską(ir maistą, ir indus...), laukt eilėj(kartu su 10 kitų padavėjų) prie valgio, po to skubėt nešiot purvinus/švarius indus... Taip per ~1.5 h darbo aptarnauju 16 žmonių(2 stalus), ir po lakroso treniruočių būnu itin nuvargęs... Dar pusantros valandos veiklų vakare - ir miegot. Kiečiausia veikla vakarais - džiazas, ir jau galiu pasigirt, kad moku kažką relaus džiazo pagroti...
Taip kiekvieną ~ dieną, jei lieka laiko kur nors - pianinas, irklavimas... Dar gan įdomu yra kiekvieną dieną surast vaikus, kiekvieną dieną žaidžiančius lakrosą (pasavimą) tiesiog ant žolės, mokykloj... Tad taip ir eina dienos, kai nėra privalomų veiklų: pianinas, lakrosas, irklavimas... + tikraai superinės privalomos veiklos, ir paskutiniai 2 mėnesiai ( ;( ) bus itin kieti.
Gal po kelionės, gal šiaip po 7 mėnesių (pasirodo, 59 dienos liko :/ ) čia pagalvojau ir nusprendžiau, kad bandysiu stot į ~geriausius universitetus dviejose šalyse, ir ruoštis testam į universitetus dviejose šalyse. Lig šiol maniau, kad stosiu tik Lietuvoj. Labai padėjo buvimas pas E. per paskutinią atostogų dalį - jis įstojo į 4-ą geriausią koledžą JAV(būtų įstojęs bet kur) - taip sakant kiečiausias žmogus, kurio gali paklaust apie koledžus... Ligi šiol galvojau, kad man itin neįmanoma būtų bandyt stot į JAV koledžus - vienintelė mano galbūt išskirtinė sritis - kalbant per interviu pagrįst save. Tačiau čia sužinojau, kad ir amerikonai turi standartizuotus testus, kuriem jei turi smegenų, gali pasiruošt. Kitas gan įdomus faktas apie stojimą, kurį patarė E., - faktas, kad aš 6' 4"(ūgis), kas irklavimui turbūt būtų gan ~optimalu.
Mūsų mokyklos irklavimo treneris(iš pirmo trimestro) buvo taip pat tokio ūgio, ir pasirodo, mano treneris taip pat buvo ir Olimpinių žaidynių treneris JAV komandai... Pridėjus, kad aš ruošiuos bet kokiu atveju irkluot(ar ant treniruoklio, ar ant upės), gan įdomu pasidaro...
Taip pat dėl amerikoniško koledžo gan gerai, nes yra koledžo pasirengimo klasė ir gan išvystyta pasirengimo sistema norintiems įstot... O dėl egzamino Lietuvoj - esu įsitikinęs, kad gausiu valstybinio 90+(net keista taip pasitikėt savim)...
Labai įdomu pasirodė finansavimas mokslų. Lietuvoj - patenki į universitetą, moki pinigus, jei mokais prastai. Amerikoj - patenki į universitetą, moki pinigus, jei tavo tėvai jų turi pakankamai, tad jei tėvai neuždirba per metus tiek, kad galėtu laisvai išleist 50 000$ vieno vaiko mokslo metam, mokykla pati remia. Ir įdomu, kad sistema veikia(amerikoniškoji...).
Dar labai įdomu, kad po nusprendimo požiūris į mokslą pasidarė daug daug realistiškesnis...
Kietai,
fJ
