Ir vėl pasibaigė trimestras. Šįkart pasibaigė snieglentė( ;( ), lakroso pasiruošimas ir pusryčių tarnyba.
Visi užsiėmimai gan kieti: paskraidyt and snieglentės dusyk per savaitę yra neįkainojama, pusryčių tarnyba su itin įdomia valdyba(pagrindinis virėjas - extremalas kalnų dviratininkas, tarnavęs amerikonų kariuomenėj... Ir šiaip gan gerai yra išmokti dirbt valgykloj.
Gan įdomu, kad per šituos 2 semestrus dirbau 6 dienų rytinius darbus, todėl keltis turėjau ~5:30-5:50. O gultis nueidavau ne anksčiau nei 10 vakaro(jau amerikonai atpratino naudot 13-24 valandas), o dažniausiai, pvz., dėl Sunoco Run nueidavau ne anksčiau nei 11:30. Taigi pastarąjį pusmetį( :O) miegojau ~ 6-7h per parą kiekvienądien. Nuovargis labai juntamas... Bet dar nespėjo nuplaut įspūdžių.
Atrodo, kiekvieną dieną tas pats gėris, bet vis tiek nenusibosta matyt, kokį kietą literatūros mokytoją turim ar mokintis religijų ar genetikos, ar net matyt tikrai kietus moksleivius, kurie garantuotai taps didelėm asmenybėm.
Šiandien prasideda atostogos(o aš dar turiu 2 rašinius parašyt (ir įrašą)). Atostogos gan ilgos - 3 savaitės. 2 iš jų nebus manęs prie elektronikos. Laukiamas didelis srautas duomenų į blogą ~03 22-23...
Labai kietą sportą gi atradau ir net pradėjau jį žaist - lakrosą. Gauni šiek tiek trumpesnę nei ledo ritulio lazdą su kaušu tokiu(jei gynėjas esi gauni 2m ilgio lazdą, kad galėtum talžyt puolėjus) ir su teniso dydžio kamuoliuku pusės futbolo lauko dydžio aikštėj lakstai... Visa esmė - lazdos naudojimas - labai lengva kamuoliuką išmušt iš lazdos. Bet kai paleidi kamuoliuką, tai kietai... Labai kietas kontaktinis sportas. Ir kas įdomiausia, čia seniausias Amerikoj žaidžiamas žaidimas - sugalvojo jį indėnai...
Nuovargis dydelis, įspūdžiai ~3kart didesni. Uch.
Kai visuomet,
fJ
