per atsotogų pirmąją dalį buvau išvykęs be kompiuterio(kurio labai pasiilgau per 2 sav...), tad negalėjau normaliai užsirašinėt savo pastabų. Bandžiau užsirašinėt ant popierinio dienoraščio varianto:
2009 03 11
Per pastarąsias dienas labai įdomių įvykių prisikaupė. ir dar dabar kaupiasi. Rašau ant popieriaus 03 11, nes interneto ar elektros aplink nelabai.
Taigi:
Šeštadienį [03 07] popiet turėjom išvažiuot. Keista, bet buvau taip nuvargęs, kad pramigau savo pusryčių darbą(paskutinį šiais metais...) ir praleidau pusryčius(!), nes turėjau išsiųst keletą svarbių dokumentų.
Taip nepavėlavęs ir prisikrovęs įtartinai lengvą lagaminą(+ kuprinę) sėdau(+15 kitų vaikų ir 3 suaugę) į didįjį autobusą.
Kelionė iki Bostono(~5 h milžiniškam lėtam autobuse) - nieko gero, tik miegas, nes pasjutau su...[neįskaitoma].
Oro uoste reikėjo išiimti pinigų, nes Amsterdame jų prireiks. Kišenėj tuščia - tik kortelė. Kortelėj, patikrinus, - kai visuomet - nėr pinigų net 20 dol. nusiimti, tad toks patenkintas traukiu per oro uostą ir kažko įkišu rankas į striukės kišenes(striukė - pavasarinė, ir sulūsžus, todėl užsivilkęs aš ją pirmąsyk per 3 mėnesius...) Kišenėj randu kažkokių popierių. Patikrinus - 12 dol. Su tokiu lobiu jau drąsiai žygiuoju per oro uostą, bet pinigų prireiks daugiau, tad einu į valiutos keityklą(prieš tai iš superslaptos slaptavietės išsitraukęs 100 Lt(!)), kur mano valiutos nepriima... Nepasiduodu, ir už 2 dolerius pavyksta 8 minutėm prisijungt prie interneto, kur pavyksta parašyt emailą, jog sąskaitoj nėra pinigų...
Po tokių nuotykių sėdu į lėktuvą - pirmąsyk su monitoriais ant kiekvienos sėdynės - jautėsi visai neblogai. Pažiūrėjau filmą(2008 m. man rods) ir gan neblogai pavalgiau.
Taip pasotinęs kūną ir sielą bandau užmigt. Visose transporto priemonėse vietos kojom ~10-20 cm per mažai. Bandau užmigt, ir išeina pamiegot 3-4 h, su prabudimais kas 30 min. nuo skaudančios nugaros.
Toks sudaužytas išliptu Amsterdame, kur laukia 2 jau patikrinti dalykai - Amsterdamo oro uosto McDonaldas ir patogūs miegojimui suolai. Pinigų belikę ~5 dol(pietūs McD - 5.5...), tad darsyk bandau laimę valiutos keitykloj ir pavyksta už 100 Lt gaut 22 eurus...
Taip sočiai papietavęs ir numigęs(praleidus 12 h oro uoste...), sėdu į kitą lėktuvą. Keista, nes šis skrydis valanda ilgesnis už praeitą, transatlantinį - 7 h. Šįkart filmo nežiūriu, o iškart pavalgęs bandau užmigt. 2h su ipodu, po to dar 1 - be... Galiausiai išbandžius 6 miegojimo būdus, pasidedu kuprinę ant kelių, galvą ant kuprinės ir 1h gerai numiegu.
Atsikeliu likus 2 h iki skrydžio pabaigos(3 nakties Amsterdamo laiku ), papusryčiauju ir 04:26 pirmąsyk gyvenime kertu pusiaują.
Nusileidus, persirengus į vasarinius drabužius, sulendam visi 19 į autobusiuką ir 5 valandom pasileidžiam per Afriką. Įspūdžiai neapsakomi - kaip dokumentiniam filme, tik šimtąkart realiau ir įspūdingiau.
Po valandos žiūrėjimo pro langą, pradedu iš neturėjimo ką veikt niokot savo fotoaparatą - spaudyt visus mygtukus iš eilės ir žiūrėt, kas ką reiškia. Po šiek tiek bandymų išsiaiškinu iš tikrųjų gan įdomių funkcijų, skirtų laabai profesionaliam fotografavimui... Itin nustebino, jog ~ pusė bendrakeleivių turėjo DSLR - profesionalius fotikus, kaip ir aš...
Po greitos kelionės nelygiais Kenijos keliais su gan skaudančia nugara ir užpakaliu atvykstam į stovyklą - didelis didelis kiemas(su lauko tualetais ir dušais, kur vanduo bėga aukso/purvo atspalvio) su šešiavietėm, virtuve ir keliais ,,apartamentais" suaugusiem.
Po 44 h kelionės(atmetus 8h laiko skirtumą) visi buvo nuvargę, aš - dar ir sergantis, nes nelabai išsimiegojęs per pastarąsias 3 dienas(o gal ir 6 mėn...)). Dar visi buvom išalkę.
Pasitaikė, kad davė sriubos. Buvo tamsu, tad matėsi, kad sriuba neišvaizdi ir ~ tik iš kažkokių kruopų. Bet tokio alkanumo buvau, kad suvalgiau 2 porcijas. Taip sočiai sėdėdamas išgirdau, kad čia buvo tk pirmas patiekalas, ir laukia mėsa, ryžiai, arbūzai.
Kabinose kiekvienam yra moskitų(vietiniai uodai, skiriasi tik pavadinimu) tinkleliai. Juos apsidėjęs aplink save bijau ir pajudėt, nes girdėjau, kad net turint skiepų nuo maliarijos, sukandus moskitams apsėda didžiausios ligos. Dargi tą vakarą protas nušvito baisiai gera idėja - nusiimt užvalkalą nuo kaldros(kuris buvo gan šiltas). Dar spėju 20 min. paskaityt ir ne itin patogioj pozicjoj bandau užmigt. Neapatogu labai, nes tinklelis eina tik iki lovos galo, o ne iki kojų galų, kurios kyšo kaip rąstai jas išiesus.
Ryte prabundu, aišku, sergantis kaip velnys...
Pirmą dieną pusryčiai buvo karališki - viskas kaip vakarienę, buvo sukrauta į medinius bliūdus su mediniais šaukštais. Pirmąsyk po ilgo itin ilgo laiko atsigėriau kavos - nuo vangens pradeda pykint po pusantros stiklinės. Vanduo švarus, tik vandens aš negeriu.
Pirma diena daugmaž pažintinė - vietiniai žmonės(darbuotojai) pasakojo apie Keniją, rezervatą, kuriam esam(400km2, 400 paukščių rūšių, visi Afrikos gyvuliai...).
Vakarop pasijutus itin nekaip nusprendžiu atsiskirt nuo grupės, kuri mokinasi vietinių kalbos, ir numigt. Sudėjus ligą ir karštą afrikietišką orą gan įdomiai pirmąsyk pasirodė(kaip man atrodo) miegojimas atsibudus. Nuo kitos dienos liga pradėjo trauktis...
Vakare dar suspėjau žvilgtelt į dangų - nors ir pilnatis, bet įdomiausia, kad dangus - pusiaujo platumų, o tai reiškia triskart gražesnį nei šiaurės dangų po ~10 dienų, kai mėnulis nusileis. + mano žiūronai, kuriuos labai gerai galima naudot kaip astronominius.
Kiekvieną vakarą prie laužo visi susirenka ir ,,daro African drumming". Yra keletas vietinių profesionalų, taip pat pora profesionalų būgnininkų iš mokyklos(su 1 jų groju džiazo ansambly). Įspūdis galingas, nes su tuo pačiu būgnu galima išgaut ~4 garsus...
Kitądien leido šiek tiek pamiegot, ir popiet visa grupė išvažiavom apžvalgyt apylinkės su pusiau atviru autobusu. Iš tikrųjų įvairių gyvūnų, paukščių - šimtais: buivolai, zebrai, drambliai, antilopės... Viską nerealu nusakyt...
Vakarop vėl būgnai ir miegas, kurio milžiniškam karšty laabai reik.
Trečia diena, pasirodo - paukščių medžioklė. Ginklai gan neblogi. Ypaš mokytojo - pusmetrio ilgio objektyvas. Ir kadangi pusė visų turi DSLR ir objektyvus, ilgesnius nei 15 cm, vaizdai gan neblogi. Keletas žmonių sudarinėjo sąrašą visų matytų paukščių... Per tą dieną susidarė ~ 50. Įpusėjus dienai man pasibaigė vanduo ir kai visuomet pamiršau užsipildyt, tad į vakaro galą buvau ~ kaip lavonas atmerktom akim. Dar prisidėjus 2 sprogusiom autobuso padangom, vos "nenusibaigiau". Susidėjus naujas padangas ir pradėjus temti, autobusui lekiant nelygiu keliu, visi neteko žado - liūtai. Miegai man išlakstė iškart, ir ~10 min. turėjom laiko juos fotografuot. Sakė buvo 6, bet kol aš prabudau turbūt, liko tik 3. Taip ~10 m. atstumu gavom nufotkinti dydelį liūtą.
Kameros(fotikai) - pas visus labai įspūdingi. Atskirai supirkti objektyvai(lęšiai) ir pačios kameros. Pas keletą žmonių kameros tokios, kokias temačiau tik pas profesionalius sporto fotografus... Vien tik objektyvų skersmenys dvigubai didesni už mano astronominių žiūronų. Didinimas irgi milžiniškas, tad nuotraukų kokybė geresnė nei žurnaluose.
Visgi prieš pusmetį ir man į galvą šovė nebloga(rimtai) mintis - nusipirkt profesionalų DSLR. Nusipirkau tikrai laabai gerą, bet neturėjau supratimo apie objektyvus, tad gavau, galima sakyt, patį blogiausią. Nors didinimo beveik nėra, superinis fotikas tai ~ kompensuoja, ir nuotraukos įspūdingos.
Čia įrašai iš užrašų knygos baigiasi. Kitąsyk bus gyvi pasakojimai iš prisiminimų ;)
Įdegęs,
fJ
