pastaruoju metu gan įdomių įvykių įvyko, kurie verti įrašo.
Pirmiausia, padariau dar vieną neįtikėtiną darbą, tokį kaip Niujorke...
Dargi vakar buvo per assembly įvykis, kuomet "Inclusion Group" nusprendė surengti kasmetinį renginį, kuriame žmonės(visa mokykla ~ 200 moksleivių + 50 darbuotojų) sudaro didelį ratą, ir paklausiami įvairių klausimų, dažniausiai "sunkiomis" temomis. Jei tu sutinki su teiginiu/klausimu, eini į rato vidurį, kur tave mato visi...
Ties vienu klausimu į rato vidurį iš visos mokyklos išdrįso žengti tik 1 žmogus, nes klausimas buvo itin aštrus mokyklai. Tas vienas žmogus - mano dormo dormheadas - matematikos mokytojas ir futbolo treneris, gyvenantis tam pačiam "name" su mokiniais... Labai kietas žmogus.
Iškart po įvykio pasirodė laabai keista, kad aš nežengiau į vidurį, nes visiškai sutikau su teiginiu, nors kuris ir lietė tolerancijos temą... Turbūt geriau reikia laikytis savo principų..
Dargi grandiozinių įvykių privyko: mano pirmosios lakroso rungtynės.
Paskutinę sekundę pakeitęs poziciją(iš puolėjo į gynėją, nes trūko puolėjų), pradėjau daužytis aikštelėj. Žaidimas labai kietas, labai skirtingas nuo krepšio/futbolo/pan., ir nors sunkus fizinis kontaktas leidžiamas(privalomi šalmai ir apsaugos), visgi kietesnis tas, kuris geriau valdo lazdą. Vienas gan įdomus aspektas - puolanti komanda gauna kamuolį atgal, nors ir į užribį išmetė jie, jei kamuoliukui išriedant iš aikštės puolėjų žaidėjas yra arčiau jo...
Ypač įdomu žaist gynyboj, kur gaunama 180 cm lazdą(kai kuriems lazda ilgesnė už žaidėjus...), ir didžioji dauguma žaidimo yra laukti savo aikštės pusėj(gynėjai ir puolėjai negali palikt vienos pusės aikštės) ir daužyt puolėjus, turinčius kamuoliuką... Žaidimas kaip komandinis irgi labai kietas - keliese griauni vieni kitus ir pan... Blogiausia - dabar neturiu nuotraukų.
Pirmosios rungtynės namie buvo gan prisvilusios - pralaimėjimas 3:4, ir pats nelabai gavau žaist(iš 6 puolėjų komandoj vienu metu žaidžia 3, ir dažniausiai labiau patyrę...), bet kitos rungtynės, išvykoj, pasibaigė 3:6 mūsų naudai... Kaip visuomet pilna sportinių aistrų, ir jausmas žaidžiant 8 prieš 10 ir laimint situaciją(aš tarp 8, kiti 2 sėdi už vanojimą per galvą) - kiets.
Gan įdomu, kad vakar tepavyko pamiegot 4 su puse val., po ko man paprastai norisi tądien ką nors papjaut, bet šiandien žvalus kaip velnys, išskyrus koją, kuria uždengiau(tiksliau į kurią pataikė) puolėjo smūgis į vartus.
Beveik kiets,
fJ
P.S. Vakar naktį netikėtai užsukau į ASSIST tinklapį(lygiai ten pat, kur registravausi prieš pusantrų(!!!!!) metų). Ir darsyk pamačiau paveiksliuką, kuriam 2 moksleiviai lakroso rungtynėse. Prieš tuos pusantrų metų net neįsivaizdavau, kad vienas tų moksleivių būsiu aš. Vat dėl ko verta čia važiuot.
