žadėjau pradėt įrašą kaip apie pačią kiečiausią dieną/savaitę čia. Bet kad tokių įrašų jau pilna... nu bet.
Hmz. Pasibaigė projektų savaitė. Įdomiai. Ypač filosofijos projektas. Baigiamoji pamoka buvo planuota mokytojo namuose. Fainai, galvoju, važiuosim dabar kur nors autobusu, pamatysim vietovę... O mokytojo namai - vidury mokyklos. Turbūt tikrai geografiniam vidury - tarp valgyklos, bibliotekos ir mokslų pastato. Tai kietai! - mokytojas gyvena pačioj mokyklos širdy. Kieta pamokėlė buvo - šiaip su protingais žmonėm pakalbėjom(tik protingi eina į filosofijos projektus...)... Nusprendžiau, kaip laabai kietam mokytojui, padovanot knygą(neprastą tokią) apie Lietuvą. Džiaugėsi. Kitą rytą pasigyrė, kad mokinasi Lietuvos rajonus(kažkodėl man atrodo, kad nejuokauja). Nu velne velne...
Dar baigiamasis akordas buvo menų pastate, kur chebra pristatė, kas ką nudirbo. Vienas, pvz., sukūrė savo dainą... Aš tubūt neatskirčiau jo nuo visokių Bobų Marlių, Dylanų ir pan... Laabai aukštas lygis. Vėlgi pašoko kai kurie, parodos fotografijų ir paveikslų - pasirodo, fotografija gali būt laabai didelis menas. Dargi buvo 2 spektakliai - Hamletas ir Romeo ir Džiuljeta. Romeo ir Džiuljeta taip pusėtinai, bet laabai linksma matyt klasiokus, gan pusiau profesionaliai vaidinančius teatre... Hamlete vaidino patys kiečiausi aktoriai. Iš tikro didžiajai daugumai pasirodė, kad Hamleto aktorius iš tikro Hamletas. Vat taip. Įspūdingai tikrai buvo...
O šią savaitę puikiai vainikavo slidinėjimas. Šįkart buvom kitoj vietoj, tai teko pamokėt 40 dol., bet buvo kitoniška, nei iki šiol. Pirmiausia, tebuvo tik 5 žmonės, nors įprastai 50 važiuoja... Nu bet. Kai pamačiau kalną, pasirodė keista - iš kur tiek daug(pusmetriniais kupstais) sniego? Taigi, kadangi tebuvo 5 žmonės, teko varyt su gan patyrusiu snieglentininku(nors ir iš visų žmonių - vieni snieglentininkai)... Snieglentė ant kupstų turi itin didelį pranašumą - užuot susmegęs į kupstą, tu ant jo užvažiuoji ar atsispiri... Tai prideda belekiek kontrolės... Tad aš, kaip tikras proto bokštas, pradėjau ralinėt - visu greičiu. Ir tikrai, nusileidus svorio centrą gerus 30 cm, įmanoma plaukt per sniegą(o kai pasitaiko kupstas, ir praskrieti savo posūkio manevrą...) Savo greičio rekordą slalomo trasoj man rods pagerinau ~1,5 karto. Taip pat su 90 proc. galios galiu nusileist nuo juodų. Vat taip. Aš kiets.
Rytoj - naujas semestras. Šūds, pirmas jau pasibaigė. Ir tas buvo ilgesnis... Negerai.
Pekloj,
fJ
P. S. Kažkur vidury tarp pabaigimo žinutės ir ruošimosi paspausti OK, buvo gauta duomenų(kambariokas pasakė), kad vakar naktį, lygiai 20 min. praėjus nuo mano užmigimo, buvo įsilaužta į mano kambarį(nors kambariokas buvo kambary) ir pareikalauta kompiuterio. Mano kambariokui atsisakius(nes pats tuo metu juo naudojosi), užpuolikai(jų buvo, nepatvirtintais duomenimis 5-15) bandė pažadinti mane, tačiau užkimę ir nuvargę nuo judinimo, nusprendė pasiskolinti(pavogti trumpam laikui) mano kompiuterį. Tik dėka istoriją papasakojusio kambarioko viskas iškilo į aikštę. Dėl ištepto kompiuterio dėklo ir išlaužtų durų nieks nieko netirs.
Va taip. miegu kai lavonas. Ir vis tiek neišsimiegu... Ir dar apvogs kas mane miegantį kada...
P. P. S. Kadangi esu laabai išrankus valgytojas, prieš atvykdamas į USA žinojau, kad svorio nepriaugsiu. Pasirodo, galingiausia pasaulio valstybė galingesnė už mane. Priaugau 20 svarų! Į kilogramus neversiu, nes buvau išvertęs, gėda pasidarė. Gerai, kad pamiršau. Iš tikro labai gera patirtis pamatyti save veidrody ir suprasti, kur tie svarai nukeliavo ;(
