Dienos apžvalga / kai visuomet(/)..

Laba,

per šiandieną įvyko gan įdomių ir (daugmaž) teigiamų nuotykių...

Pirmiausia(ir svarbiausia) - atsilaisvino vieta skaitmeninėj fotografijoj. Tai reiškia, kad aš ne toks jau didelis ir lūzeris, ir mano maklės, kad ir pavėluotos, kartais suveikia.

Antriausia, pagaliau(~po 4 mėnesių laukimo) turėjau savo pirmąją Private Jazz Piano Lesson. Uch. Pasirodo, ne tik C. N.'ui valanda gali praeiti per 5 min... Man privati pamoka(45 min.) praėjo per ~15-20 min. Be juokų. Džiazas visgi yra geras dalykas. Pamenu, kai tik susipažinus su E. ir išgirdus, kad jis groja džiazą, pagalvojau, kad čia kažkoks nukrypimas nuo muzikinių normų. Išgirdus E., jo band'ą ir džiazo ansamblį nuomonė apsivertė. Muzika kieta, nenuobodi, koja automatiškai pradeda trepsėt į taktą, ir, svarbiausia, neapsiriboja nesuprantamais saksofono garsais. Iš esmės džiazas -  gal ta pati muzika, tik daug kiečiau(geras apibendrinimas). Grojama melodija(džiaziška, su visokiais disonansais ir pan.) pritariant akordams, kurie kelia tension(nerimas ar kažkas pan., kad labai įdomu klausyt(ir grot, aišku)). Pergrojus kūrinį vienąsyk, prasideda improvizacija - pritariant tokiems pat akordams, kurie buvo skambant originaliai melodijai, improvizuotojas(jei grupė - pakaitom visi) skelia savo versiją(improvizaciją), kuri, net po labai minimalių praktikos valandų būna gan nebloga ausiai. Kas dar įdomiau, būnant džiazo pianistu(vienas iš trijų svarbiausių džiazo grupės instrumentų, kuris(kartu su būgnais ir kontrabosu) būna kiekvienoj džiazo grupėj) atlikėjui atiduota viskas: ir akordai, jų išpildymas, ir melodija... Būt džiazistu tai beveik būt kompozitorium, tik aišku, nenuobodu, o beeleekaip linksma.

Trečiausia - mokyklos konsulas(council). Jame žmonės susirenka ir diskutuoja tiesiog svarbiom mokyklai temom. Vakar, pvz., buvo gan įsimintinas... Mokykloj šiais metais pasirodė naujas muzikos direktorius. Ir, kaip visuomet, po to prasideda balaganas. Šįkart dėl Sing - mokyklos sielos. Pasirodo, prieš x metų Sing būdavo 9h. vakaro(dabar 9 ryto..) ir trukdavo ne 30, o 90 min... Ir dar pasirodo, kad anksčiau būdavo daug linksmiau dainuojant...  Buvo imtasi spręst problemų - be jokių pertraukų dainuot dainas, leist mokiniams įsinešt savo instrumentų ir pan... Bet problemos - kaip žmogus išmoks savo partiją keturių balsų melodijoj, jei jis nemoka dainuot iš natų? ,,Nerūp man, bet mano laikais(prieš 3 metus) buvo daug geriau". Visgi kažkas nutiko, ir man rods bus linksmiau gyvent po žaliojo kalno valstijos saule.

Ketvirčiuočiausia - vos pradėjus sveikti(pasirodo, geriausias vaistas - miegas. Pamiegojus ~13h(vietoj įprastų 7), iš nuotaikos ,,tegu aina visi peklon, man akys dega nuo temperatūros, drebulys ir galvą neša kažkas laukan" pasikeičia į tiesiog ,,velns, biškį sergu".)... Vos pradėjus sveikti, ir nuėjus pavakarieniauti(šiandien), paaiškėjo, kad šiandien valgykloj solidarumo su alkstančiais diena, tad žmonės buvo paskirstyti į ,,turtingus", ,,vidutiniokus" ir ,,badaujančius". Aš, kai visuomet, badaujantis(nors realiai tai buvo loterija.). Taigi, badaujančių minia(palyginus su grupelėmis turtingų ir pusbėdžių) turėjo sėdėt ant valgyklos grindų. Buvo šiokių tokių paskaitų, bėdžiams iš tikrųjų teko valgyt tik ryžius. Ir be šakučių. O gert tebuvo galima tik vandenį. Vandenį gert ,,išmokau" - galiu gert, kai esu baaisiai ištroškęs(anksčiau išvis negalėdavau). Vat vien dėl ko apsimoka varyt į Ameriką. Įvykiams pasirutuliojus(vedėjams paklausus, ar nejaučiam pavydo turtingiems bei ar turtingi nesijaučia kalti prieš mus), beveik prasidėjo neginkluotas konfliktas. Atsitiktinai į ,,turtingųjų"gretas papuolė 2 turtingiausi(ar bent jau besijaučiantys ir atrodantys tokiais) asmenai, kurie dar pradėjo kažką mygti apie labdarą... Pirmiausia buvo nušvilpti, o po to vienas nustatytas asmuo, neatlaikius nervams, užsipuolė turčių(gan rimtai...(gal))... Gan daug ironijos buvo stebima kambaryje... 

tas pats,

fJ

P. S. faktas, kad kas pirmiausia, buvo svarbiausia, buvo juokas. Velns.

P.P.S. velns su minkšta s.

Hmz / su velniais / žiopliai į priekį!

Laba,

pas mumis, kai visuomet, visko pilna. Ir viskas įdomu. Ir daugiau nei pusė visko yra beelekas...

Hmz, pirmiausia - turbūt įsimintiniausia, nors turbūt, kad ne. Vienąsyk, eidamas pro menų pastatą(jį reik pereit, norint iš mano dormo iki valgyklos nuait..) pamačiau jame tokius keistus skelbimukus iškabinėtus, kad neva kiets baletas atvažiuoja į mokyklą pasirodyt mūsų... Nu velne, tegu važiuoja, baletas vis tiek nieko gero neparodys ir nieks neis... Po to kažkaip pradėjo labai jau visi ruoštis tam baletui: per assembly(susirinkimus kasdienius) pradėjo labai aiškint, ką daryt ir pan. dėl to baleto - neprivaloma, bet itin rekomenduojama žiūrėt. Panašiai, kaip su rinkimais - mokykla neturi pažiūrų, bet ,,buvo girdėta", kad pati direktorė, radusi McCaino plakatą mokyklos teritorijoj, jį iškart pašalino... Nors tuo pat metu Obamos plakatų buvau daugiau nei pilna: ir lauke, ant pagalių(kas laabai populiaru JAV), ir ant marškinių...

Supratau, kad kažkaip nelabai išeis nenuait baleto pasižiūrėt... Ir kažkaip nejauku pasidarė, kai turėjau pradėt klausinėt, ne kas eis į baletą, o kas neis. Ir nesuradau;<~.

Atvažiavo pas mus ABT II(jaunesnioji Amerikos nacionalinio baleto teatro pamaina). ~16-20 metų... Privažiavo ir iš mūsų kaimelio(kuriame yra mūsų mokykla) laabai daug žmonių, ir ~4/5 mokyklos buvo... Ir išties, kieta chebra. Laabai kieta. Man rods 13... Parodė keletą baletų girdėtų, bet kiečiausias tai buvo jiem patiem sukurtas pasirodymas ,,parodyti jaunystę". Ten tai buvo su velniais. Nu velne, tiesiog pasaulinio lygio baletas mūsų mokykloj. Už dyką.

Taipogi prasidėjo antro pusmečio pamokos: pasibaigus anatomijai/fiziologijai prasidėjo molekulinė genetika, dar pasiėmiau lyginamąsias religijas(?) ar kažką su religijom... Religijos dar neturėjau pamokos. Genetikos jau turėjom porą pamokų - šits dalykas, man rods, bus kiečiausias iš visų(nebent galima ginčytis dėl filosofijos..), nes mokytoja pati buvus labai kieta genetikė(rimtai) ir šiaip laabai kietas dalykas... Reiks daug mokintis. O laiko nėr. Reikės daug ir verkt dėl to...

Prasidėjo ir naujos vakarinės veiklos. Kaip visuomet( :P / :( ) susivėliau rinkdamasis, tad kaip didžiausias asilas negavau skaitmeninės fotografijos(čia antra priežastis žudytis, po nepasirinkimo astronomijos pirmą pusmetį...)... Betgi nesusivėliau pasirinkdamas retorikos(public speaking). Turėtų būt itin kietas užsiėmimas. Susirinko palyginus labai protingi žmonės, bet realiai kiečiausias tai mokytojas. Direktorės vyras, belekaip grojantis pianinu, dėstantis tapybą ir super aukštos kultūros, ir retorikos mokytojas... Patirtis mokantis iš super aukštos kultūros žmogaus yra neapibūdinama.

Ir aišku, apie žioplius(ta prasme apie mane, bet kad kietesnis atrodyčiau, parašiau daugiskaitą..). Hmz. Mokykla turi kaipo konferencijų salę internete - LANe(nors galima ir per internetą pasijungt) yra FirstClass(programa) - kelios skelbimų lentos(Pranešimai visai mokyklai, Community comments(bendruomenės komentarai), keli kalendoriai(valgyklos, mokyklos įvykių)...). Visi labai noriai dalyvauja šitam renginy. Ir labai viskas gerai veikia. Itin.

Rašo visi apie viską - kas kokį gerą internetinį puslapį surado iš Bušo pasijuokt, šiaip kas kokią gerą mokytojo prieš 38 metus surado internete ir liepia spėt, kas ten toks... Ar šiaip kas nors iš tikro svarbaus...  Vienas labai populiarus dalykas - parašyt savo pamestus daiktus ir tikėtis, kad kas nors juos atiduos. Kas megztinį kur paliko, kam telefonas pabėgo kažkur, kas savo kompiuterio neberanda... Kažko mintyse iš tokių labai juokiaus. Ir jų buvo(ir vis dar būna). Ir nutiko staiga, kad pats pamečiau savo kišeninį peiliuką ;(~. Nu tu žalti, pagalvojau, paieškojau, bet kur lyg pamečiau, jo nebebuvo. Nu ką, finders keepers(angliška ,,nesidžiauk radęs, neverk pametęs" versija), pagalvojau. Vis tiek peiliukas neblogas ir mažiukas. Bet kažkaip pašvito protas ir aš parašiau savo ,,Lost..." skelbimą...: ,,Vai vai, pamečiau raudoną šveicarišką kišeninį peiliuką, jei kas rado, gal galėtų man atiduot... arba į mano pašto dėžutę įmest." Pašto dėžutė - tai storos knygos dydžio ertmė(aha, be jokio užrakto, kaip ir kambariuose dormų)(tarp 230 kitų ertmių) sienoj valgyklos pastate, kur gauni savo paštą...

Po dviejų dienų radau pašto dėžutėj peiliuką. Špygą tau. Sistema veikia. Ir vat tau, žiopliai į priekį. Einu.

Vėlgi, visai netikėtai kažkaip gavau pastabą nuo vieno itin protingo žmogaus(nepiktai...), kad man gyvenime reiks daug sėkmės. Po to pridėjo, kad bus tos sėkmės. Hmz. Kas tiesa, tas ne melas. Hmz.

Hmz, kai visuomet pas mumis... Kiekviena diena pati kiečiausia, bet ir suvokimas apie save(apie savo ne tokį didelį kietumą) irgi gan nemažas. Ir abu šiti suvokimo laukai plečiasi. Beetgi, pirmasis truputį didesnis. 

fJ!!!

Pasibaigė / prasideda / pekla

Laba,

žadėjau pradėt įrašą kaip apie pačią kiečiausią dieną/savaitę čia. Bet kad tokių įrašų jau pilna... nu bet.

Hmz. Pasibaigė projektų savaitė. Įdomiai. Ypač filosofijos projektas. Baigiamoji pamoka buvo planuota mokytojo namuose. Fainai, galvoju, važiuosim dabar kur nors autobusu, pamatysim vietovę... O mokytojo namai - vidury mokyklos. Turbūt tikrai geografiniam vidury - tarp valgyklos, bibliotekos ir mokslų pastato. Tai kietai! - mokytojas gyvena pačioj mokyklos širdy. Kieta pamokėlė buvo - šiaip su protingais žmonėm pakalbėjom(tik protingi eina į filosofijos projektus...)... Nusprendžiau, kaip laabai kietam mokytojui, padovanot knygą(neprastą tokią) apie Lietuvą. Džiaugėsi. Kitą rytą pasigyrė, kad mokinasi Lietuvos rajonus(kažkodėl man atrodo, kad nejuokauja). Nu velne velne...

Dar baigiamasis akordas buvo menų pastate, kur chebra pristatė, kas ką nudirbo. Vienas, pvz., sukūrė savo dainą... Aš tubūt neatskirčiau jo nuo visokių Bobų Marlių, Dylanų ir pan... Laabai aukštas lygis. Vėlgi pašoko kai kurie, parodos fotografijų ir paveikslų - pasirodo, fotografija gali būt laabai didelis menas. Dargi buvo 2 spektakliai - Hamletas ir Romeo ir Džiuljeta. Romeo ir Džiuljeta taip pusėtinai, bet laabai linksma matyt klasiokus, gan pusiau profesionaliai vaidinančius teatre... Hamlete vaidino patys kiečiausi aktoriai. Iš tikro didžiajai daugumai pasirodė, kad Hamleto aktorius iš tikro Hamletas. Vat taip. Įspūdingai tikrai buvo...

O šią savaitę puikiai vainikavo slidinėjimas. Šįkart buvom kitoj vietoj, tai teko pamokėt 40 dol., bet buvo kitoniška, nei iki šiol. Pirmiausia, tebuvo tik 5 žmonės, nors įprastai 50 važiuoja... Nu bet. Kai pamačiau kalną, pasirodė keista - iš kur tiek daug(pusmetriniais kupstais) sniego? Taigi, kadangi tebuvo 5 žmonės, teko varyt su gan patyrusiu snieglentininku(nors ir iš visų žmonių - vieni snieglentininkai)... Snieglentė ant kupstų turi itin didelį pranašumą - užuot susmegęs į kupstą, tu ant  jo užvažiuoji ar atsispiri... Tai prideda belekiek kontrolės... Tad aš, kaip tikras proto bokštas, pradėjau ralinėt - visu greičiu. Ir tikrai, nusileidus svorio centrą gerus 30 cm, įmanoma plaukt per sniegą(o kai pasitaiko kupstas, ir praskrieti savo posūkio manevrą...) Savo greičio rekordą slalomo trasoj man rods pagerinau ~1,5 karto. Taip pat su 90 proc. galios galiu nusileist nuo juodų. Vat taip. Aš kiets.

Rytoj - naujas semestras. Šūds, pirmas jau pasibaigė. Ir tas buvo ilgesnis... Negerai.

Pekloj,

fJ

P. S. Kažkur vidury tarp pabaigimo žinutės ir ruošimosi paspausti OK, buvo gauta duomenų(kambariokas pasakė), kad vakar naktį, lygiai 20 min. praėjus nuo mano užmigimo, buvo įsilaužta į mano kambarį(nors kambariokas buvo kambary) ir pareikalauta kompiuterio. Mano kambariokui atsisakius(nes pats tuo metu juo naudojosi), užpuolikai(jų buvo, nepatvirtintais duomenimis  5-15) bandė pažadinti mane, tačiau užkimę ir nuvargę nuo judinimo, nusprendė pasiskolinti(pavogti trumpam laikui) mano kompiuterį. Tik dėka istoriją papasakojusio kambarioko viskas iškilo į aikštę. Dėl ištepto kompiuterio dėklo ir išlaužtų durų nieks nieko netirs.

Va taip. miegu kai lavonas. Ir vis tiek neišsimiegu... Ir dar apvogs kas mane miegantį kada...

P. P. S. Kadangi esu laabai išrankus valgytojas, prieš atvykdamas į USA žinojau, kad svorio nepriaugsiu. Pasirodo, galingiausia pasaulio valstybė galingesnė už mane. Priaugau 20 svarų! Į kilogramus neversiu, nes buvau išvertęs, gėda pasidarė. Gerai, kad pamiršau. Iš tikro labai gera patirtis pamatyti save veidrody ir suprasti, kur tie svarai nukeliavo ;(

The Project Week / Kalinio dilema / vėlgi aik peklon

Laba,

 pasibaigė atostogos... Ir prasidėjo projektų svaitė - šiaip dvi savaitės...

 

 Taigi. Dviem savaitėm nebus pamokų ir vakarinių veiklų... Jų vietoj bus 2 projektai. Projektai gali būt apie bet ką, tik vienas iš jų turi būt susijęs su kokiu nors akademiniu dalyku, eitu per buvusį semestrą... Rodos, viskas tobulai - visi patenkinti, daro, ką nori - kas šoka, kas dainuoja, kas groja, kas rašo ką nors, kas diskutuoja :O. Visa tai - vietoj baigiamųjų testų semestro pabaigoj...

 

 Vėlgi, kur buvęs, kur nebuvęs, ir aš užsirašiau porą projektų(privalomi jie šiaip...). Vieną individualų, vieną grupinį projektą(grupinis projektas - kai mokytojas(arba patys vaikai) sugalvoja kokį dydelį darba nudirbt - išsiaiškint dažniausiai kokią nors temą įdomią ir nusiginčyt. Bet, aišku, galima ir kokią muzikinį kūrinį grupei padaryt.  Laabai kietai: daryk, ką nori. Ir keista, kad tai veikia.

 

 Vienas mano projektų - projektas grupėj su anglų kalbos mokytoju(kuris baigęs filosofiją pats...), tema ,,Įrodymas, pradakosas, dichotomija ir dilema". Kadangi mokytojas laabai kietas, aš toks labiau prie filosofų ir šiaip daug gudrių vaikų prisirinko(iš viso 8 projekte), tai viskas superiniškai...  Pvz., vakar vakaro diskusija(mūsų projektas išpuolė kiekvieną vakarą nuo 7:30 iki 10(galima sakyt, temiegu daugiausia 6,5h per parą ;'(  ) buvo laabai įspūdinga...

 

 Hmz, šiaip kiekvienas gavom po tokią knygutę ~100 psl, pilną visokių kietų paradoksų, įrodymų ir šiaip kietos filosofijos(keista, o gal ir ne, kad iš mūsų 8 tik 2 merginos :D )... Ir tąkart išpuolė aiškintis ,,kalinio dilemą"...

 

 Labai fainai, kad viskas vyksta labai šiltoj atmosferoj - turim židiny mūsų projekto vietoj, ir 3 sofas... Šiaip tai labai kietai, kas nors vis iškepa sausainių, ar šiaip ko nors atneša pavalgyt ir atsigert... Pvz., šiandien visi gavom po sausainį šokoladinį su inicialo forma. Aš, kaip žinomas su keisčiausiu metabolizmu, gavau milžinišką G raidę. Ir, visų nuostabai, nevalgiau jos visą valandą(nors šiaip sausainius ir kitus gerus dalykus(dėl to, kad nelabai yra ką gero valgyt), kertu kaip piranija...). Kietai...

 

 Esmė tokia, kad yra pora kalinių, kurie kartu padarė nusikaltimą, ir dabar yra tardomi atskirai... Situacija įdomi - jei abu neprisipažins, gaus minimalią bausmę(1 metai kalėjimo), jeigu vienas jų įstūkins kitą(o tas įstūkintas tylės), tai stukačius išlips sausas(0 metų kalėjime), o tylenis gaus maksimalią bausmę(30 metų)... Bet jeigu abu pastūkins viens kitą, abu gaus po 20 metų...

 

 Turint tokias sąlygas, labai įdomu, ką pasirinktų kiekvienas. Geriausia būtų, jei abu pasirinktų tylėt - abu beveik sausi išliptų. Bet, jeigu jau žinau, kad mano draugelis tylės, tai ko man jo neįstūkinus ir pačiam sausam išlipt?

 

 Kadangi visi buvom labai susidomėję, nusprendėm patys išbandyt - turim gi lyginį žmonių kiekį(gaila šiaip, būtų ir mokytojas dalyvavęs, jei nelyginis skaičius būtų :D).

 

 Žaidimo esmė - kiekvienas gaunam mokytojo paskirtą porą, ir turim įrašyt: stūkinu arba tyliu. Nuo to, pagal taisykles, priklausys mūsų bausmės... Kaži kaip su bausmėm? :)

 

 Pirmiausia buvo pasiūlyta old-mill(mano dormo bausmė vėluojantiems sugrįžt 10h vakaro į dormą...) - sustoja chebra vorele, išskečia kojas, o iš vorelės galo ropoja baudžiamasis. ir jį galima daužyt rankom, kiek tik nori... Visgi nebuvo priimta tokia bausmė, nors aš ir buvau itin už. :)

 

 Galiausiai buvo prieita sniego bausmė - nuteistasis turi išbūt sniege plikom pėdom, ir negalima šokinėt... Taigi:

 

 Jei tu pastukačinai, o tavęs ne:  gauni 0 minučių(woohoo);

 Jei tu nepastukačinai ir tavęs ne: gauni 1 minutę sniege(nu pusė velnio);

 Jei abu viens kitą pastukačinot:  gauni 2 minutes sniege(bauda...);

 Jei tave pastukačino, o tu ne:  gauni 3 minutes(lūzeris..).

 

 Po to visas įdomumas. Sėdim kambary, ir galvojam, ką čia užrašius ant popieriuko.(ir tada mane apsėda psichozė, garsiai pradedu rėkti, kad įstukačinsiu savo partnerį... dar dabar neusprantu, kodėl taip pasielgiau...)

 

 Pirmas rezultatas:   aš ir mano partneris - abu viens kitą įstukačinom... 2 minutės, ir aš dar pradedu plūsti(juokais, bet taip piktai, kad kaži, ar suprato) savo partnerį :D(vėlgi psichozė...);

 Antras rezultatas:   du bernai - viens pastūkino, kitas tylėjo. Kietai...

  Trečias rezultatas:   bernas ir merga: abu tylėjo... Tai velniai...

 Ketvirtas rezultatas:   merga pastūkino berną, o bernas tylėjo. Tai žioplys.

 

 Po to vienas pareiškė(tas, kuris turėtų išvengti bausmės), kad galvojo, jog čia tik bajeris, ir eis savanoriu kalėjiman... Privertėm jį sėdėt šiltai kambary...

 Taigi, turim 2 sausuolius, 1 minutininką, mūsų porą(reiktų pabrėžt, kad aš dar juokais(nors niekam taip neatrodo... nežino gi, kad aš labai geras žmogus esu), kuri 2 minutėm, ir 2 žioplius(iš kurių vienas yra pats protingiausias žmogus mokykloj, 11okas..).

 

 Išvados: 

1. Aik tu peklon, koks sniegas yra šaltas... baisu. Laabai baisu. Žiauriai...

2. Kodėl mane buvo apėmusi psichozė?

3. Velne kaip kietai!

 

Kietai(!)/įdomiai(..),

fJ

Atostogos!

Laba,

besibaigia pačios ilgiausios ir turbūt įsimintiniausios/keisčiausios Kalėdų atostogos.

Prasidėjo jos įdomiai, o tiksliau pratęsė nesėkmių seriją...

Iki paskutinės savaitės neitin žinojau, ką veiksiu per atostogas. Ir staiga gavau pasiūlymą į Čikagą. Nelabai dvejodamas ir supratęs, kad slaptas ****** ** ** susitikimas neįvyks, nusprendžiau aplankyt pasaulio lietuvių sostinę...

Bilietą gavau anksti - 06:30. Tad iš kaimelio reikėjo išlėkt ~01:30(ryto/nakties). Taigi, užsistačiau žadintuvą 01:05 ir... pabudau su juo rankose. Tiktai bežadinamas kitų dviejų iškeliausiančių... ir buvo jau ne 01:05, o 02:20... Ir susiklosčius itin daug aplinkybių išėjo, kad tąnakt buvo sniego audra, mano lagaminai mokykloj, į kurią reikėjo važiuot iš dormo ~30 min., nes busiukas, turėjęs nuvežt iki oro uosto apsisukt negali... Pirmą pusvalandį save keikiau ir galvojau: man gi ragas, jei kas nors iš 10 mano bendrakeleivių, kuriuos sugaišinau, neįsės į lėktuvą... Po pusvalandžio užmigau... Dabar žinau, kad trys iš mūsų nepavėlavo(aš tarp jų :O), o dėl kitų nežinau... 

Po to reikėjo skolintis mob. telefoną iš bendrakeleivės iš mokyklos, tai buvo beeleekaip gėda.

Taigi, susitikau Čikagoj su trustee(asmuo, kuris kaipo mokyklos valdymo tarybos, kuri skirsto pinigus ir pan., narys), kuris, nors baigė mokyklą prieš ~50 metų, vis tiek pasirodė esąs kietas. Pvz., veždamas iš oro uosto į namus, pravežė pro gatvę, kurios pavadinimas Lithuanian Plaza. Tiktai nežinojom, kad joje buvo daug užkaltų langų, uždarytas ,,Antano kampas" ir nedirbanti lietuviška kepykla. Velniaižin...

Po to leido aplankyt public(viešąją) vidurinę mokyklą(aš gi privačioj). Nedidelė - ~1700 mokinių. Vaizdas ~ kaip filmuose - daug chebros, tie patys koridoriai, tokie itin skirtingi žmonės(o aš jau į savo mokyklą atvykęs pagalvojau, kad diversity yra pakankamai)... Nu tikrai kaip filmuose...

Taip pat pavyko aplankyt 5 muziejus(iš kurių tik 3 geri buvo, nes nežinau, kuo gražus gali būt Renoir ir nes planetariume nieko( :(  ) naujo nesužinojau... :( Bet šiaip amerikonai įspūdingus muziejus turi: akvariume būtybių pamačiau tokių, kokių nesapnavęs...; archeologijos muziejuj tai variau, kol nugara nebeatlaikė; o amerikonų muziejuj tai išvis įdomiai - sugalvojo chebra, kad reik jiem vokiško antro pasaulinio povandeninio laivo. Ir va dabar pinigus kala...Kieetai. Hmz.

Dargi aplankiau operą Hendelio ,,Mesijas", kurios choro partijas reikėjo padainuot patiem. Savo itin įdomiu(..) bosu traukiau kaip galėjau, bet vis tiek bendras vaizdas buvo įspūdingas - kai keli tūkstančiai traukia į taktą 4 balsais, laabai kietai viskas. Neblogas kasmetinis renginys...

Pradėjau rimtai galvot, kad jei nereiktų pinigų ir turėčiau gerus ,,matmenis", būčiau profesionaliu muzikantu - 100%.

Taip pat pavyko prisijungt prie bažnyčios choro... Gaila nuotraukų nėra, labai įdomu būtų pamatyt save balta apranga Kalėdų vakarą giedantį giesmes visai bažnyčiai...

Kadangi buvau gerų žmonių ir gerų krikščionių namuos, nusivedė į labdaros vakarienę benamiams, kaipo pagalbinį. Velns kokia gera patirtis pamatyt viską iš 180 laipsnių kampo. :O

Dar vienas atradimas/nušvitimas, atėjęs per Kalėdas - mano šeimos sūnus(pats jau turintis mažutį sūnų), gavo nuo žmonos Wii. Po 1 nakties padariau išvadą, kad kiekvienas save gerbiantis XXI amžiaus pilietis turi turėti ipodą, PSP ir Wii. Tiesiog reik, norint patirt tai, ką duoda technologijos. 

Naujųjų dieną atšventėm ramiai - nuėjom tiktai į NBA rungtynes, kur šou buvo kietas... Ne krepšinio šou(nes Buliai gavo nuo Magic gan sausai), bet fejerverkai, filmukai, skanduotės ekrane(pvz., de-fence, bum bum(ir visi turi rėkt ir plot, ir kai daug būna, gan įspūdingai... pagalvojau, gal ne veltui sako, kad namų sienos - šeštas žaidėjas?)), žaidimai su bilietuku savo(aš laimėjau galoną(čia kaip litras pas juos, tiktai galone telpa 3,8 litro) vandens, jei pirkčiau galoną vandens), šaudomi į aukščiausias vietas marškinėliai... Verta su velniais pamatyt, ką reiškia NBA...

Ir taip pasibaigė atostogos Čikagoj. Persikėliau atgal į Niu Hempširą. Mano host šeima sugalvojo, kad reikia paslidinėt, ir pakvietė mane... :) 

Pasiskolinau cross country slides iš mokyklos, pasiėmiau savo snieglentę ir... Kadangi mano host brolis, E., yra beveik(o gal ir turbūt) profesionalus cross country slidininkas, vieną dieną slidinėjom. Nu su nuokalnės slidinėjimu/snieglente nepalyginsi, bet vis tiek įdomu. Ir daugiau prisportuoji...

O kitą dieną - snieglentė :P. Kai pasakau visiem, kad tesnowboardinęs(reikės sugalvot lietuvišką atitikmenį) esu tik ~15 dienų, visi galvoja, kad nemoku, betgi aš kalnų riedlentininkas :P Per tas 2 dienas pasijutau kaip tikrose atostogose - viešbutis, slidinėjimo miestelis(!), pietūs kalnuose... Rooojus. Ir dargi labai įdomu viską lankyt su host šeima - koks kitoniškas požiūris, kita kultūra... Labai įdomu lankyt kietus restoranus/užkandines... Ir bendrakeleiviai labai išskirtiniai - visi labai daug pasiekę :O. 

Taip pat per šitas atostogas išmokau valgyt picą ir gert vandenį... Kietas aš.

Atostogos beeleekokios. Tik nieko nenudirbau. O darbų buvo. Ainu peklon.

fJ