hmz įsivaizduok, kad sėdi restorane, groja profesionali džiazo grupė(pianinas, būgnai, bosas, gitara) ir padavėjai neša didžiulus keptus kalakutus...
Taip tikrai buvo galima pasijausti... Ir nors džiazą grojo tos pačios mokyklos moksleiviai, o kalakutus nešė mokytojai, įspūdis tikrai kietas. Štai šitaip atšventė mokykla March of the Turkeys(kalakutų maršas?), išleidimą į Padėkos (dienos) atostogas. Kol kas tai bus pirmos ilgos atostogos - pusantros savaitės.
Tokiu įdomiu įvykiu pasibaigė rudens trimestras(kas trimestrą keičiasi darbai ir sportai, kas semestrą - vakaro meninės veiklos ir pamokos)... Taigi, pasibaigė irklavimas ir ferma(barn). Kieti abudu buvo... Atėjo eilė snieglentei dusyk per savaitę, po 4 h, fiziniam pasirengimui lakroso sezonui ir pusryčių darbui. Daug lengvesnis, ir nors irgi ryte, bet daug vėliau...
Dar vienas įvykis, truputį sugluminęs, buvo vieno vaiko išmetimas(pirmas per šiuos metus) iš mokyklos. Koks keistas faktas: išmesti vaiką iš mokyklos... Kadangi jis buvo iš mūsų dormo(realiai šitas žodis išsiverstų į bendrabutis, bet nesiverčia..), ir šiaip buvo geraširdis, tai teko pamatyt visus atsisveikinimus. Ir nors, aišku, buvo prisidirbęs, bet vis tiek gaila.
Tas vaikas, vienuoliktokas, jau buvo sykį prisidirbęs, tad antras sykis jam buvo lemiamas. Kiekvienas prisidirbęs eina į Standards - kelių mokytojų ir mokinių taryba sprendžia rimtai prasikaltusius vaikus... Taigi, ,,pasiskolino" jis projektorių ir nusinešė į mūsų dormą, kuris yra 10 min kelio nuo mokyklos teritorijos - campus. Tad visi labai supyko, nes dažnai tokius dalykus per pvz., matematiką naudoja... Taigi. Tą pačią dieną jis nuėjo į standards ir buvo išmestas. Grįžo į dormą ir tą patį vakarą turėjo susikraut lagaminus ir išvykt... Ir į mūsų atokų dormą atėjo gal 10 žmonių su juo atsisveikint, o šiandien, rodos, visi, išskyrus jo geriausią draugą, beveik pamiršo, kad kažkas buvo išmestas...
Dargi vienas įdomus mokyklos gyvenimo bruožas yra assembly - beveik kiekvieną dieną po 30 min.- 1h būna susirinkimas, kuriuo metu būna įvairiausios prezentacijos. Šią savaitę, pvz., buvo Vietnamo karo veteranas bei pora mokyklą pabaigusių moksleivių, grįžusių iš žygio dviračiais per Ameriką - iš Aliaskos į Meksiką. Įdomiausia, kad visos prezentacijos būna laabai išradingos. Pvz., vienąsyk pristatinėjo žiemos sportus, tai apie cross country slidinėjimą(legendinį mūsų mokyklos sportą, nes pirmas JAV medalis(aukso, rodos) buvo pelnytas mūsų mokyklos abituriento) buvo net spektaklis... Šiaip yra begalės visokiausių sportų pasirinkimų - nuo krepšio iki fechtavimosi... Pasidaro tikrai gaila, kad čia tik vieniem metam... Dargi taip pat buvo vakarinių veiklų pristatinėjimas... Galima pasirinkti vieną veiklą kiekvienam savaitės vakarui... Padariau išvadą, kad savaitėj turėtų būt 10 dienų... Trys skirtingi šokiai, dainavimas, džiazo ansamblis, kalbėjimo menas, kalvystė... Taip gaila pasidaro, kai suvoki, kad tu tik vieniem metam, o jie visi - keturiem... Nors kartu ir taip kietai, kad ir aš čia esu... prieš metus būčiau tik pasijuokęs iš tokių dalykų - tai nerealu...
Maždaug taip kiekviena diena - geriausia ir blogiausia iki šiol. Suvoki, kaip kietai/aukšto lygio čia viskas aplink mane ir taip kietai būti čia. Iš kitos pusės - velne, kaip totaliai galimybės skiriasi čia gyvenančiam ir gyvenančiam kitur... ir kad niekad nepasieksi tų galimybių, to lygio, nes jie gyvena tuo lygiu ne metus, o visąlaik...
Nors...
Nieko, keisim mes...
Taaigi... jei kas pasakytų, kad neverta čia praleist tų metų, tiesiog durnu pavadinčiau ;).
hmz..
fJ
