Amerika

Laba,

pasirodo, po šitiekos laiko vis tiek ne visai dar susipratęs apie papročius čia esu... Buvau, iki vakar vakaro. Turbūt pati tipiškiausia vieta Amerikoj yra užkandinė(nebūtinai McDonaldsas, ar koks kitas fast food ,,restoranėlis"). Nuo jo ir turbūt reiktų pradėt kultūrinį pažinimą...

Hmz, bent jau Naujojoj Anglijoj(į viršų ir kairę nuo Niujorko) apsipirkimas vyksta Moluose. Ne tokiuose kaip mes įpratę - angarai su aprangos batų galerijom ir čiuožykla(kartingais, kaip girdėjau?) centre ar kažkokia panaši to modifikacija... Kažką panašaus į amerikonišką Molą pirmąsyk(ir vienintelį ne Amerikoj) pamačiau Rygoj - Mols. Tai U formos pastatas su stovėjimo aikštele centre. Ir į kiekvieną parduotuvę yra atskiras įėjimas. Ir svarbiausia, kiekvienas amerikoniškas molas identiškas savo struktūra.

Taigi, po šiek tiek apsipirkimo, šeima, pas kurią aš atostogauju, nusprendė, kad reik pavalgyt užkandinėj. Taigi, įėjom ir atsisėdom... Meniu su paveiksliukais - ot gerai, pagalvojau, užsisakysiu ką nors, kur porcija nėra 2,5 karto didesnė nei reik normaliam žmogui... Užsisakiau tokį hamburgerį, kur paveiksliuke atrodė kaip hamburgeris iš Happy mealo... Ir spraito.

Spraitą(atnešė normaliai didelį - 0,4 l), kaip lietuvis man rods, išgėriau beveik visą per pirmas 30 sek., pasilikau simboliškai prie dar atkeliausiančio hamburgerio. Taigi, laukiu sau hamburgerio, ir staiga padavėja eidama pro šalį: 

,,Gal pripildyti?"

Aš galvoju, kas čia per šposai? ir kažką sumurmėjau lyg. Ir išsinešė mano spraito ,,likučius"...

Iškart, kaip tikras lietuvis(ne už mano pinigus gi čia valgau!) paklausiau šeimos:

,,Ar čia už dyką?"

Pasirodo, jo.

Vat tai tau ir Amerika.

Gerdamas savo antrąjį spraitą(šitą jau už dyką :O) sužinojau, kad vakaruose tai išvis stiklinės spraitams yra  dydžio sulig mūsų kibirais, o šiaudeliai beveik kaip mūsiškės gaisrininkų žarnos...

Taaigi. Atnešė mėsainį. Jau nenustebau, kad buvo lygiai triskart didesnis nei paveiksliuke... Bet kažkodėl, kaip ir visi amerikoniški maistai užkandinėse, buvo skanus. 

Bulvytės ir ne ką neamerikoniškesnės - jei reiktų suskaičiuot, tai druskos masė sudarytų gal kokį 20% bulvyčių masės... Nuo druskos, aišku, gert norisi, tad nesunkiai pribaigiu ir trečiąjį(už dyką!) spraitą. 

Norom norisi pagalvot, kokio velnio tie amerikonai taip didina tas porcijas? Ar tai kokia konspiracija kieno nors, ar šiaip požiūris, kad kai gauni daug už nedidelę kainą, tai labai apsimoka, ir pasidaro skanu... Velniaižin.

Tokie vat kultūriniai pastebėjimai iš manęs,

fJ

Apie viską / Žvilgsnis atgal po trečdalio kelio

Laba,

hmz įsivaizduok, kad sėdi restorane, groja profesionali džiazo grupė(pianinas, būgnai, bosas, gitara) ir padavėjai neša didžiulus keptus kalakutus... 

Taip tikrai buvo galima pasijausti... Ir nors džiazą grojo tos pačios mokyklos moksleiviai, o kalakutus nešė mokytojai, įspūdis tikrai kietas. Štai šitaip atšventė mokykla March of the Turkeys(kalakutų maršas?), išleidimą į Padėkos (dienos) atostogas. Kol kas tai bus pirmos ilgos atostogos - pusantros savaitės.

Tokiu įdomiu įvykiu pasibaigė rudens trimestras(kas trimestrą keičiasi darbai ir sportai, kas semestrą - vakaro meninės veiklos ir pamokos)... Taigi, pasibaigė irklavimas ir ferma(barn). Kieti abudu buvo... Atėjo eilė snieglentei dusyk per savaitę, po 4 h, fiziniam pasirengimui lakroso sezonui ir pusryčių darbui. Daug lengvesnis, ir nors irgi ryte, bet daug vėliau...

Dar vienas įvykis, truputį sugluminęs, buvo vieno vaiko išmetimas(pirmas per šiuos metus) iš mokyklos. Koks keistas faktas: išmesti vaiką iš mokyklos... Kadangi jis buvo iš mūsų dormo(realiai šitas žodis išsiverstų į bendrabutis, bet nesiverčia..), ir šiaip buvo geraširdis, tai teko pamatyt visus atsisveikinimus. Ir nors, aišku, buvo prisidirbęs, bet vis tiek gaila.

Tas vaikas, vienuoliktokas, jau buvo sykį prisidirbęs, tad antras sykis jam buvo lemiamas. Kiekvienas prisidirbęs eina į Standards - kelių mokytojų ir mokinių taryba sprendžia rimtai prasikaltusius vaikus... Taigi, ,,pasiskolino" jis projektorių ir nusinešė į mūsų dormą, kuris yra 10 min kelio nuo mokyklos teritorijos - campus. Tad visi labai supyko, nes dažnai tokius dalykus per pvz., matematiką naudoja... Taigi. Tą pačią dieną jis nuėjo į standards ir buvo išmestas. Grįžo į dormą ir tą patį vakarą turėjo susikraut lagaminus ir išvykt... Ir į mūsų atokų dormą atėjo gal 10 žmonių su juo atsisveikint, o šiandien, rodos, visi, išskyrus jo geriausią draugą, beveik pamiršo, kad kažkas buvo išmestas...

Dargi vienas įdomus mokyklos gyvenimo bruožas yra assembly - beveik kiekvieną dieną po  30 min.-  1h būna susirinkimas, kuriuo metu būna įvairiausios prezentacijos. Šią savaitę, pvz., buvo Vietnamo karo veteranas bei pora mokyklą pabaigusių moksleivių, grįžusių iš žygio dviračiais per Ameriką - iš Aliaskos į Meksiką. Įdomiausia, kad visos prezentacijos būna laabai išradingos. Pvz., vienąsyk pristatinėjo žiemos sportus, tai apie cross country slidinėjimą(legendinį mūsų mokyklos sportą, nes pirmas JAV medalis(aukso, rodos) buvo pelnytas mūsų mokyklos abituriento)  buvo net spektaklis... Šiaip yra begalės visokiausių sportų pasirinkimų - nuo krepšio iki fechtavimosi... Pasidaro tikrai gaila, kad čia tik vieniem metam... Dargi taip pat buvo vakarinių veiklų pristatinėjimas... Galima pasirinkti vieną veiklą kiekvienam savaitės vakarui... Padariau išvadą, kad savaitėj turėtų būt 10 dienų... Trys skirtingi šokiai, dainavimas, džiazo ansamblis, kalbėjimo menas, kalvystė... Taip gaila pasidaro, kai suvoki, kad tu tik vieniem metam, o jie visi - keturiem... Nors kartu ir taip kietai, kad ir aš čia esu... prieš metus būčiau tik pasijuokęs iš tokių dalykų - tai nerealu... 

Maždaug taip kiekviena diena - geriausia ir blogiausia iki šiol. Suvoki, kaip kietai/aukšto lygio čia viskas aplink mane ir taip kietai būti čia. Iš kitos pusės - velne, kaip totaliai galimybės skiriasi čia gyvenančiam ir gyvenančiam kitur... ir kad niekad nepasieksi tų galimybių, to lygio, nes jie gyvena tuo lygiu ne metus, o visąlaik... 

Nors...

Nieko, keisim mes...

Taaigi... jei kas pasakytų, kad neverta čia praleist tų metų, tiesiog durnu pavadinčiau ;).

hmz..

fJ

Kalbinės tranzicijos

Laba,

vienas iš įdomesnių dalykų Amerikoj yra anglų kalba. Labai komplikuotas perėjimas į kitą kalbą.. Tad archyvas iš vieno pokalbio su kitu ASSISTu, abiem praleidus jau daugiau nei pustrečio mėnesio Amerikoj:

;]

11/9/08 8:33 PM

Gabis

:D

Tarakonas iš pašto dėžutės

i feel r[eal]ly cool speaking in english to you :D

Gabis

yeah me too

Tarakonas iš pašto dėžutės

 :D

and then i look to our names

which makes it even more cool

:D

Gabis

do you feel your english has improved since you got here?

Tarakonas iš pašto dėžutės

umm

not much

not at all

probably

:(

Gabis

i feel the same

Tarakonas iš pašto dėžutės

well maybe some words

but

Gabis

;(

do you think in english?

Tarakonas iš pašto dėžutės

the understanding of words

yeah

as long as it's not counting

:D

then i switch

;]]

Gabis

:D

Tarakonas iš pašto dėžutės

few times i tried, it was: one two three four five seven

Gabis

its so funny when your minds are in english

Tarakonas iš pašto dėžutės

yeah

;]

im actually thinking in english right now

:D

woohoo

;]

Gabis

yeah me too

Tarakonas iš pašto dėžutės

great

i think i should post this to my blog

would you mind?

Gabis

dont

please

yes i would

Taigi. Įdomumai nesibaigia. Net po poros mėnesių. Kuo toliau, tuo įdomiau.

fJ

Komitetas, darbų programa ir šiaip savaitgalio keistumai

Laba,

įspūdinga savaitė buvo: rinkimai, diena Bostone(kuris už 3h kelio...) su visais junior'ais(labai įdomiai čia klases vadina: 9-okai - freshmen, 10-okai - sophomore, 11-okai - junior, 12-okai - senior...), tą pačią naktį dar šokiai, šiandien pirtelė. Ir dar gausiu pirties rytoj, nes pirmąsyk praleidau(skip) savo darbą - fermą... Dar keista, kad namų darbų prisikaupė kalnas - pirmąsyk taip.

Taigi. Mūsų mokykla stovi ant keturių kampų - mokslo, sporto, meno(šitas kampas turbūt didesnis nei 90 laipsnių..) ir darbo programos. Kadangi pirmi trys ir taip aiškūs, tad apie darbą...

Kiekvienas moksleivis turi per savo mokymąsi gaut darbo kreditus - atlikt tam tikrą kiekį numatytų darbų(x laiko fermoj, y - dirbant valgykloj ir pan...). Taip pat kiekvienas darbas turi savo g-sub'us(general substitute(atsarginis)), kurie, jei tikrasis darbininkas nepasirodo, pakeičia tai dienai... 

Šiaip išeina daug peklos ir makliavos... Bet visą darbą/popierizmą atlieka Work Committee(darbo komitetas, beveik DP..), kurį sudaro TIK moksleiviai. Net nevisada dvyliktokai... Išvis jame yra ~5-6 žmonės(moksleiviai), kurių vienintelė privilegija - jie dažniausiai patys nedirba fizinio darbo... Darbo ir popierių(ar pasirodė valgyklos darbininkas, ar pasirodė p-sub'as ir pan. :OO) belekiek. 

Taigi, pirmąsyk per savo karjerą fermoj praleidau vieną dieną. Pramigau, nors turėjau žadintuvą gan neblogą:

Taigi. Kai praleidi darbą savo(nors ir vienąsyk), gauni šaukimą į Komitetą, kur pas šešis žmones, atsakingus už skirtingus dalykus(vienas už fermą, kitas - pusryčių darbus, kitas pietų ir pan...), į tokį kambariuką. Įdomu. Ir ten duoda make-up work(atidirbt). Dažniausiai duoda valgykloj vieną kartą padirbėtis papildomai...

Baisu, kas nors pasakytų. Bet dar galima, jei labai reik, pasiprašyt, kad kas pa P-sub'intų (personal substitute(asmens pamaina)). Įdomu, kad jei pvz., turi tarpmokyklines futbolo varžybas, privalai pats susirasti p-subą, niekas g-sub neskiria tau :).

Tokiu kietu(čia tiesiogine prasme, ne taip, kaip praeituose pranešimuose) įdėjimu į darbą arba savanorišku atėjimu į valdžią(kuri yra tikrai gera, nepikta, kaip pas mus), mokykla išugdo žiauriai kietą(čia perkeltine) atsakomybės jausmą. Čia, galima sakyt, yra Progressive Education...

Dar buvo Bostono kelionė, į kurioj teturėjau 5 dolerius ir labai nenorėjau skolintis(nors ir pasiskolinau 10)... Pavyko pavalgyt McDonaldse. Iš tikro čia kitaip, nei visur, kur aš buvau. O buvau Make visose šalyse, kurias aplankęs(man rods, išskyrus San Mariną..) Aptarnavimas keistas, pirma susimoki, po to ~3-4min lauki.., McNuggetsuose nėra tiek druskos, kiek turi būt(juos pardavinėja po 6/10/20, tuo tarpu Lietuvoj tik 6/9...). Po to ir pažiūrėjus, pamatėm, kad čia tik 1 gramas, Lietuvoj, jei gerai atsimenu - 2,3... Taigi. Nusivyliau pagrindine Amerikos puošmena - McDonaldsu :(.

Šiaip per pačia kelionę nieko mokslingo nenuveikėm, nors buvo kaipo istorijos pamokos tema... 

Dargi buvo šokiai, į kuriuos buvo pakviestos 3 kitos mokyklos, bet nepasirodė, tad buvo keista, nes žmonių buvo itin per mažai...

Ir dar šiandien buvo Sweat-Lounge(prakaito ložė): mokytojas su žmona mokytoja(tokių čia nemažai) suorganizavo miške laužą, kur pašildė akmenis, su grupe moksleivių pastatė palapinę, paruošė pirtį - duobėn akmenų iš laužo ir vandens - ir buvo kietai. Kas galėjo pagalvot, kad aš eisiu mokykloj į pirtį?

Šiaip visa savaitė tokia keista buvo, nors triskart nėjau į fermą(šventė!): trečiadienį atšaukė dėl prezidento rinkimų, šeštadienis mano day-off(visi gauna 1 laisvą dieną per savaitę, tik nevisuomet gali pasirinkt, kurią...), o šiandien pats pramigau :(~.

Labai pastebiu, kad Lietuvoj žmonės ne neturi fizinių galimybių(pinigų ar sporto salių ar dar kokio velnio kokiom nors gerom veiklom), bet neturi psichologinių galimybių/noro - jei Lietuvoj tu lankytum mokyklos chorą, būtum lūzeris, jei lankytum baletą(ir bernas būtum) - tai išvis nevykėlis... Čia kitaip. Chore baisiai įdomu, baleto nebandžiau. Dar. 

Šiaip labai įdomi pastaba užkliuvo: būdamas mažas(ikimokyklinio amžiaus) baaisiai mėgau dainuot. Nu ir dainuodavau. Po to kažko nustojau...  Vėl pradėjau tik neseniai Lietuvoj(nors vėlgi sulaukiau negatyvių pastabų...), ir dabar mano balsas itin netreniruotas/prastas... Pirmąsyk jaučiuosi auka - komunistinio mąstymo...

Ir turbūt pirmąsyk parašiau tokį keistą straipsnį bloge...

hmz.

fJ.

Rinkimai ir rankenos

Laba,

pas mus gi rinkimai buvo... Kaip visuomet tokioj situacijoj - aik tu peklon...

Taigi, visų pirma, pati sistema. Esmė tame, kad JAV prezidentas turi belekiek galių, tad jo rinkimai čia yra Esmė. Ir renka jį ne šiaip, kas daugiau balsų surinks, o per Electoral College. EC tai toks dalykas, kai kiekviena valstija turi po nustatytą balsų kiekį(2 + populiacijos koeficientas(Kalifornija, labiausiai apgyvendinta, išvis turi apie 25 balsus, o Vermontas, rodos, 3). Ir balsavimas vyksta taip: žmonės balsuoja savo valstijoj, ir kandidatas, gavęs toj valstijoj daugiau nei 50% balsų, laimi visus tos valstijos balsus...

Čia ir prasideda visokios nesąmonės - kuri valstija ir taip balsuos už vieną ar kitą kandidatą, kuriose reik agituot ir pan... Manoji valstija buvo žiauriai demokratinė - už Obamą... Išvis žinau tik 2 moksleivius, kurie už McCainą... Dar čia apskritai Amerikoj labai populiaru stendus su savo politinėm pažiūrom dėliot prie savo namų ir pan... tai sykį pamatę stendą su McCaino vardu miestely, pradėjo juokaut: ,,O tai tas drąsus čia..." Šiaip kadangi yra kita valstija(kuri dažniausiai balsuoja už respublikonus(Bush ir pan...)) už 10 minučių kelio nuo mūsiškės, ir mūsų mokykloj yra aktyvistų, tai chebra susiorganizavo dalyvaut Obamos kampanijoj - skambint žmonėm ir agituot bei tiesiai su žmonėm pakalbėt nuvažiavus į namus ir paagituot...

Šiaip šiek tiek įtampos buvo jau prieš rinkimus(istorijos mokytojas(velniažin, juokais ar ne,): jei laimės McCainas, emigruosiu; šiaip moksleiviai, vaitojantys, kokia pekla bus(gal net riaušės), jei laimės McCainas)... Tad atėjus rinkimų dienai, pasidarė įdomu...

Per istoriją ėjom balsuot... visi 12 moksleivių su mokytoju, eina į rinkimų vietą(mokyklos sporto salė), kur viskas panašu, tik dėžė elektroninė, kur kišt reik savo biuletenį... Itin įdomus faktas buvo pastebėti, jog vartojimo(valgymo) kultūra gaji ir rinkimuose - pačioj salėj buvo galima nusipirkti(paaukoti...) valgyt. Sulčių, kavos, arbatos, sausainių įvairių... Tad dar aš taip sakant užkirtau(ir taip neblogai dar) už 6 doleris sausainių pačiam rinkimų įkaršty. Vat kokia patirtis...

Ir pagaliau... Gyvas rinkimų rezultatų laukimas ekrane per multimediją mokyklos aktų salėj. Buvo įvykis... Susirenka gal koks pusšimtis-šimtas žmonių, prisineša kompiuterių, palapinių, gultų ir laukia... Kadangi mes už "Yes we can(Obamos himnas..)", tai žiūrėjom pro-demokratų televiziją, kur buvo pora ,,apžvalgininkų" - vienas už demokratus, kitas tipo už respublikonus. Šakės, koks geras humoras... Rimtai... Pvz., ,,respublikonas" klausia savo apžvalgininko kitoj valstijoj(tas ,,kitas" animacinių žvėrelių apsupty): ,,Kodėl tu prie žvėrelių?" - ,,Ai Palin(kandidatė į viceprezidentus prie McCaino, tipo mėgstanti pamedžioti) pradėjo medžioklės sezoną..." Amerikonai kieti šitoj srity.

Obama gan įtikinamai laimėjo visur, bet pas mus, Vermonte, totaliai - ne veltui čia vienintelė valstija, kurioj nebuvo apsilankęs G. W. Bushas. :)

Aš kaip visuomet fotoaparatą pamiršęs, tad viena nuotrauka iš kažkur:

Aš ten kur toli 4 žmonės prie sienos centre, antras iš kairės, jam'inam su armonikėlėm(jam'inti tai improvizuot taip labai nerimtai ir įdomiai)...

Ir apie rankenas. Rankenos(durų) čia spaudžiasi ne tik į apačią, bet ir į viršų... Pirmąsyk taip matau. Man rods, kad čia ilgesniem žmonėm padaryta, kad galėtų stumt/traukt duris nesilenkdami...

hmz,

fJ

Helovynas / P. spirit!

Laba,

praėjusiom dienom Helovynas buvo...

Pasirodo, čia Helovynas švenčiamas panašiai kaip Lietuvoj Užgavėnės: kaukės/kostiumai, ėjimas per namus, prašymas saldainių... Nu tik, aišku, tradicijas transformuojant į linksmybes...

Taigi, nuo pradžių...

Pirmiausia sužinojau, kad savaitgaliui reiks kostiumo helovyninio... Baisiausiai nežinojau, kaip apsirengt... :/ Bet vienąsyk, rodos dvi dienos prieš šventę, važiuodami su E. ir kitom dviem irkluotojom(taip sakant 2 double laivai...), buvo(čia negaliu praleist progos, kad mano paties) sugalvota, kad reikia man ir E.(itin daug pastangų prireikė jį įtikinti apsirengt taip, bet gerai, kad buvo dar merginų šalia, tai pavyko galop..) pasirodyti irkluotojais - tokiais, kokius matėm per regatą. Akcentas buvo irklavimo triūsikai(tie, kur aerodinamiką pagerina), kuriuos, mūsų laimei, turėjo nusipirkusios merginos(toj pačioj regatoj). Dar, aišku, susiradom mūsų miesto irklavimo klubo maikes, dar taip pat tos pačios merginos davė kojinių tokių P.(mūsų miestelio ir mokyklos pavadinimas...) stiliaus - žaliai baltų. Kad būtumėm tikrai kieti, pasiėmėm kepurių, ir pirmyn...

Buvo paradas penktadienio vakarą mokyklos valgykloj - porą ratų taip gerai praėjom... Kadangi buvo prizai, būtinai tikėjomės ką nors laimėt... 

Ir vūhū - gavom prizą - čekį apsipirkti P. coop store(kaip mažytė maxima, kur sveikas maistas pardavinėjamas) net už 10 dolerių... Buvo išvis 5 prizai, mes paėmėm cuttiest costume :) čia turbūt mieliausias išsiverstų...

Po to tais pačiais kostiumais ėjom ,,trick or treat" - per namus - bendrabučius - rinkti saldainių. Truputį šalta buvo, bet nieko...

Nors buvo ir belekaip linksma, ir pagyrų sulaukėm labai daug(ir iš tikro gerai atrodėm), E. atsisakė kitos dienos šokiuose būt tokia apranga. Kažkodėl...

Šitas karnavalas parodė, kokia laisva yra mokyklos/miestelio/valstijos dvasia... Visi labai toleruoja visokius radikalizmus ir dar tuo didžiuojasi

Taigi, kitądien šokiai(su DJ, live rock music...) buvo... Įdomu šiaip, kadangi aš ne itin daug šokęs esu... Neblogai šiaip, su kuriozais įvairiausiais... Pvz., mergina, kurią ruošiausi šokdint, paėmė ir išėjo vidury šokių - kaip tik tada, kai norėjau pašokdint... Taip gan įdomiai, įdomiai...

 Šiaip pastebėjau, kad šokiai(pamoka) padeda judėjimą tobulint, tai gan neblogai gal... Ryte dainuodamas(kaip visuomet, eidamas į fermą) pastebėjau, kad po vakar mano balsas užkimo - reiškia, gerai pašūkavau per šokius...

Dar vienas dalykas, pralinksminęs, buvo faktas, kad amerikonai vakar naktį atšaukė vasaros laiką, ir pusė žmonių to nežinojo, tai į fermą atėjo 4:30, ir mes, atėję normaliai(po penkių), beveik neturėjom ką dirbt.

Savam stiliuj,

fJ