Bauda / Savam styliuj

Laba,

man rods šiandien diena verta savo pasakojimo...

Taigi. Kaip niekad gerai išsimiegojau, nors kaip visuomet temiegojau ~6 val. Turbūt taip gerai, nes buvau po šokių koncerto, tai šiek tiek pavargęs... Taigi, sekmadieniais mes visuomet važiuojam paslidinėt į kalnus. Šio ketvirdatienio ledo audros padariniai - ne tik pusė miestelio be elektros, bet ir pusė kalno be keltuvų... Hmz, nuvažiavus į kalną pakliuvom į didelę eilę, tad reikėjo grūstis po 4(max kiek telpa...). Nors ir reik šiek tiek eilėse palaukt, malonumas nepsakomas. Ir taip dar 2 mėnesius... hmz. Sykį mes du snieglentininkai iš mūsų mokyklos sutikom ant keltuvo porą bachūriukų, ~25 metų... Vidury kelionės viršun mums buvo pasiūlyta(man jau antrąsyk(!)), taip, ne ko kito, bet žolės - kasiako. Aš atsisakiau, o štai kitas iš mano mokyklos nepraleido progos... Siūlytojas pridėjo, kad auginta namie, tai pasijutau labai vermontiškai... Kiek teko girdėti paskui, žolė buvo laabai gera...

Dėl ledo audros šiek tiek susitrumpinom slidinėjimo dieną - iki 3 h. Jau sugrįžus, vos išlipus iš autobuso, man pasakė: 

 - Girdėjau, šokių koncertas.

 - Dabar?

 - Joa, einam patikrint...

Dar spėjau pajuokaut, kad ir aš šiaip koncerte dalyvavau, vakarykščiam, neduokdie ir šitam turėjau...

Taigi, einam sau atsipūtę tokie su lentom rankose... Įžengus pro duris pamačiau savo šokių mokytoją ir kažką pradėjau įtart. Nors realiai nieko įtarinėt nesuspėjau, nes  iškart išgirdau, kad mūsų pasirodymas už 3 min... O aš, hmz, su visa slidinėjimo įranga ir snieglente bei šalmu rankose. Pavyko per 2 min. persirengt, o per likusią atsiprašyt ir mintyse(ir be garso) nusikeikt dviem kalbom... Lietuviškai keiktis beveik atpratau - per visą laiką lietuviškai keikiausi tik 4 kartus...

Taigi, visur ,,suspėjau"... Betgi gėdos ir bėdos pridariau geram pusmečiui... 

Mokykla mūsų turi kaipo internetinę programą-svetainę-konferenciją-forumą, kur visi rašo svarbius pranešimus... Tarp jų teko rasti ir ,,Kur (mano vardas), jam pasirodymas nedelsiant". 

Nors ir atsitiktinai(dėl sutrumpintos slidinėjimo dienos) nesugrioviau pasirodymo, bet . Vėluoju, kaip visuomet. Savam styliuj... Taip sakant, dabar jau tik daryt išvadas.

hmz.

fJ

Tiesa apie valgį / Naujienos iš meteorologijos tarnybos / Kalėdos ateina...

Laba,

praėjus tiekai laiko(ir pradėjus sulaukti pastabų), pasidarė aišku, kad su maistu čia baisiai įdomu...

Pasirodo, mūsų valgykloj maistas nekoks. Dažniausiai. Kiekvienądien būna kažkokia rusvai rausva masė su mėsos(taip sako) gabalais, kaip sakoma, mėsos valgytojams... Taip pat būna salotų, virtų kukurūzų, ryžių. Dar duonos. Retkarčiais būna mėsos - vištos, o sykį teko ragauti ir kiaulės.

Labai įdomūs įpročiai susiformavo valgymo: dažniausiai pasiėmu lėkštę ir ieškau mėsos. Jei yra, tai šventė. Jei nėra(šansas 5/6), tada ieškau sausainių/pyragų. Jei yra, irgi šventė. Jei nėra(2/3), tada ieškau ryžių/kukurūzų. Jei yra, tai badu nenumirsiu, jei nėra(1/4), einu duonos. Jei yra, tai vis geriau nei nieko, jei nėra, tai mintyse išsiuntinėju kažką peklon ir einu apelsinų sulčių. Jei jų nėra, tada geriu pieną...

Tad dažniausiai vaizdas būna toks: apelsinų sultys(visuomet turbūt) ir lėkštė prikrauta tik gabalų mėsos arba ryžių arba virtų kukurūzų...

Kartais, du tryssyk per savaitę, būna šeimyniniai vakarai, kai vakarienes aptarnauja padavėjai(tie patys moksleiviai darbininkai...), o mes sėdim kaip ponai. Maistas tada būna šiek tiek geresnis. Dažniausiai vienam stalui(~7 žmonėm) atneša vieną padėklą maisto. Sykį tai buvo jautiena. Suvalgiau ~ pusę viso stalo davinio, nes nieks nenorėjo/nespėjo... Kitąsyk, prieš padėkos dieną(kai valgomi kalakutai), vienam stalui buvo patiekti 2 kalakutai. Kadangi itin gerai atrodė, sukirtau ~3/4 vieno kalakuto... 

Šiaip žmonės pastebi(aš ne), kad suvalgau daug. Ir dažniausiai daug vieno patiekalo.

Įdomūs ir orai pastarosiom dienom: šiandien visą dieną krapnojo mažais ledukais/lašeliais, kurie nukritę užšąla, tad visi keliai ir takeliai lediniai. Įdomu, kad ~ 5 mokytojai, dėstantys vakarines menų veiklas atsisakė atvažiuot į mokyklą dėl tokio ledo. 

Reiktų pasigirti, kad jau nugriuvau trimis skirtingais būdais sniege(chronologine tvarka): subine į sniegą, dviračiu ant šono(ant ledo kely) ir, žinoma, kaktą į ledą su snieglente...

Taip pat reikia nepamiršt, kad Kalėdos ateina... Štai mūsų valgykla jau turi 2 kalėdines pušaites... ir šiandien per Sing(paskutinį prieš atostogas) visą pusvalandį dainavom kalėdines dainas: nuo Auld lang syne iki Jingle bell rock... Dauguma dainų sukurta ~1950, tad kai kuriem amerikoniukam jau įgrisę... O aš, kadangi daugelį melodijų žinojau, prarėkiau gerai...

Dargi teko panaudoti vieną neblogą dainą(tiksliau jos žodžius):

Kalėdos, Kalėdos, Kalėdos, patikėk, jau pasibaigė bėdos... 

hmz,

fJ

Tarpinės savaitės

Laba,

taigi šiais metais taip išpuolė, kad tarp dvejų atostogų turim tik 2 savaites mokslo... Betgi ta pora savaičių gan įdomi...

Pirmiausia, pasikeitė darbai ir popietinės veiklos(sportas)...

Iš fermos - į virtuvę... Pasibaigus rytinei fermos pamainai, pasiskyriau save į rytinę(pusryčių) valgyklos įgulą. Bendras vaizdas toks: ~10 moksleivių ir 2-3 virėjai, iš kurių vienas - armijos veteranas ir extreme biking mėgėjas, kitas - snieglentininkas... Darbas nesunkus, sutvarkyt valgyklą, prinešt įrankių, maisto ir pan. Palyginus su ferma - rojus, o ir keltis reik valanda vėliau... ir baigus darbą nebereikia grįžti į dormą(bendrabutį), kuris už 10 min. kelio, nusipraust...

Visgi įdomiau pasidarė su sportais. Kadangi anksčiau irklavom(5 dienas per savaitę), tai dabar nusprendžiau pasiimti 2 veiklas po 2 dienas per savaitę: lakroso treniruotes ir snieglentes(!).

Lakrosas - mišinys futbolo ir ledo ritulio. Žaidžiama 10 prieš 10 ant truputį mažesnės už futbolo aikštės, naudojant kamuoliuka guminį ir lazdas su krepšeliais galuose. Kas šiek tiek įdomiau nei paprastą sportą, tai 4 žaidėjai(vartininkas ir 3 gynėjai) negali išeit iš savo aikštės pusės, o 3 puolėjai - iš priešininkų pusės... Kadangi dabar žiema, tai treniruojamės su svoriais/bėgiojimais... darbo yra - tikrai iki savo limitų... užtat, sako, sezono metu lengviau bus...

Kita veikla - snieglentės... (galima ir slidinėjimą pasiimt...). Dusyk per savaitę mokykla veža norinčius moksleivius paslidinėt į kalnus. Norinčių yra - iš 220 moksleivių ~60 važiuoja...Vyriausi snieglentininkai(instruktoriai/mokytojai) - mokyklos virėjas ir anglų kalbos(filosofijos) mokytojas... Kalnai neblogi, gal tik keltuvai skiriasi nuo europietiškų - šiek tiek prastesni, bet žinant, kad mano valstija antra pagal populiaciją(nuo kito galo), viskas super. Įdomu, kad mokykla neleidžia slidinėt be šalmų... O pas mus šalmų mada visai nesena... Kadangi snieglėntė labai daug traumuoja(jau pavyko nulaužti dalį šalmo smūgiu kakta į ledą), keliai dar po 3 dienų skauda(veža trečiadieniais ir sekmadieniais, po maždaug 4 val. slidinėjimo)...

Sudėjus maudžiančius kelius nuo kritimo ir beveik neįmanomas pajudinti rankų raumenis(dėl nepaaiškinamų priežasčių ant snieglentės) ir skaudančius visus raumenis po lakroso treniruočių, išeina įdomi būsena. Bet verta...

Taip pat šitos savaitės - pasiruošimai įvairiausiems renginiams: koncertams, pasirodymams... Pačiam teks 3 ,,koncertai' - džiazo ansamblio, choro ir šokių... Visgi patirtis neįkainojama, kad ir koks mėgėjiškas gali pasirodyti mano ,,džiazavimas" pianinu ar šokis...

Dargi įdomus įvykis. Mūsų dormas kiekvieną savaitę vėlai vakare su dormheadu(suaugusiu, gyvenančius bendrabuty) sėda į jo mikriuką ir lekia iki netolimos degalinės, apsipirkt visko, ko reikia: saldainių, čipsų ir kafeinuotų gėrimų... Kadangi taip įdomiai atrodo ~10 moksleivių, tai iškart liberalieji sutiktieji klausia, iš kur žolės gavom... Žolė čia gan įprastas dalykas, pasirodo...

Oras čia irgi labai įdomus. Gyvenam kalvos viršūnėj, tad vėjai neblogi vaikšto... Ir šiaip orai įdomūs - pirmadienį einant ryte į ,,darbą" snarglys užšąla vos tik išlindęs iš nosies ertmės, antradienį tas pats, trečiadienį prisninga ~10 cm, ant prūdelio jau žmonės žaidžia ledo ritulį, o štai šiandien(ketvirtadienį) - viskas ištirpę, lyja, vanduo garuoja nuo prūdelio...

Kai visuomet,

fJ

Amerika

Laba,

pasirodo, po šitiekos laiko vis tiek ne visai dar susipratęs apie papročius čia esu... Buvau, iki vakar vakaro. Turbūt pati tipiškiausia vieta Amerikoj yra užkandinė(nebūtinai McDonaldsas, ar koks kitas fast food ,,restoranėlis"). Nuo jo ir turbūt reiktų pradėt kultūrinį pažinimą...

Hmz, bent jau Naujojoj Anglijoj(į viršų ir kairę nuo Niujorko) apsipirkimas vyksta Moluose. Ne tokiuose kaip mes įpratę - angarai su aprangos batų galerijom ir čiuožykla(kartingais, kaip girdėjau?) centre ar kažkokia panaši to modifikacija... Kažką panašaus į amerikonišką Molą pirmąsyk(ir vienintelį ne Amerikoj) pamačiau Rygoj - Mols. Tai U formos pastatas su stovėjimo aikštele centre. Ir į kiekvieną parduotuvę yra atskiras įėjimas. Ir svarbiausia, kiekvienas amerikoniškas molas identiškas savo struktūra.

Taigi, po šiek tiek apsipirkimo, šeima, pas kurią aš atostogauju, nusprendė, kad reik pavalgyt užkandinėj. Taigi, įėjom ir atsisėdom... Meniu su paveiksliukais - ot gerai, pagalvojau, užsisakysiu ką nors, kur porcija nėra 2,5 karto didesnė nei reik normaliam žmogui... Užsisakiau tokį hamburgerį, kur paveiksliuke atrodė kaip hamburgeris iš Happy mealo... Ir spraito.

Spraitą(atnešė normaliai didelį - 0,4 l), kaip lietuvis man rods, išgėriau beveik visą per pirmas 30 sek., pasilikau simboliškai prie dar atkeliausiančio hamburgerio. Taigi, laukiu sau hamburgerio, ir staiga padavėja eidama pro šalį: 

,,Gal pripildyti?"

Aš galvoju, kas čia per šposai? ir kažką sumurmėjau lyg. Ir išsinešė mano spraito ,,likučius"...

Iškart, kaip tikras lietuvis(ne už mano pinigus gi čia valgau!) paklausiau šeimos:

,,Ar čia už dyką?"

Pasirodo, jo.

Vat tai tau ir Amerika.

Gerdamas savo antrąjį spraitą(šitą jau už dyką :O) sužinojau, kad vakaruose tai išvis stiklinės spraitams yra  dydžio sulig mūsų kibirais, o šiaudeliai beveik kaip mūsiškės gaisrininkų žarnos...

Taaigi. Atnešė mėsainį. Jau nenustebau, kad buvo lygiai triskart didesnis nei paveiksliuke... Bet kažkodėl, kaip ir visi amerikoniški maistai užkandinėse, buvo skanus. 

Bulvytės ir ne ką neamerikoniškesnės - jei reiktų suskaičiuot, tai druskos masė sudarytų gal kokį 20% bulvyčių masės... Nuo druskos, aišku, gert norisi, tad nesunkiai pribaigiu ir trečiąjį(už dyką!) spraitą. 

Norom norisi pagalvot, kokio velnio tie amerikonai taip didina tas porcijas? Ar tai kokia konspiracija kieno nors, ar šiaip požiūris, kad kai gauni daug už nedidelę kainą, tai labai apsimoka, ir pasidaro skanu... Velniaižin.

Tokie vat kultūriniai pastebėjimai iš manęs,

fJ

Apie viską / Žvilgsnis atgal po trečdalio kelio

Laba,

hmz įsivaizduok, kad sėdi restorane, groja profesionali džiazo grupė(pianinas, būgnai, bosas, gitara) ir padavėjai neša didžiulus keptus kalakutus... 

Taip tikrai buvo galima pasijausti... Ir nors džiazą grojo tos pačios mokyklos moksleiviai, o kalakutus nešė mokytojai, įspūdis tikrai kietas. Štai šitaip atšventė mokykla March of the Turkeys(kalakutų maršas?), išleidimą į Padėkos (dienos) atostogas. Kol kas tai bus pirmos ilgos atostogos - pusantros savaitės.

Tokiu įdomiu įvykiu pasibaigė rudens trimestras(kas trimestrą keičiasi darbai ir sportai, kas semestrą - vakaro meninės veiklos ir pamokos)... Taigi, pasibaigė irklavimas ir ferma(barn). Kieti abudu buvo... Atėjo eilė snieglentei dusyk per savaitę, po 4 h, fiziniam pasirengimui lakroso sezonui ir pusryčių darbui. Daug lengvesnis, ir nors irgi ryte, bet daug vėliau...

Dar vienas įvykis, truputį sugluminęs, buvo vieno vaiko išmetimas(pirmas per šiuos metus) iš mokyklos. Koks keistas faktas: išmesti vaiką iš mokyklos... Kadangi jis buvo iš mūsų dormo(realiai šitas žodis išsiverstų į bendrabutis, bet nesiverčia..), ir šiaip buvo geraširdis, tai teko pamatyt visus atsisveikinimus. Ir nors, aišku, buvo prisidirbęs, bet vis tiek gaila.

Tas vaikas, vienuoliktokas, jau buvo sykį prisidirbęs, tad antras sykis jam buvo lemiamas. Kiekvienas prisidirbęs eina į Standards - kelių mokytojų ir mokinių taryba sprendžia rimtai prasikaltusius vaikus... Taigi, ,,pasiskolino" jis projektorių ir nusinešė į mūsų dormą, kuris yra 10 min kelio nuo mokyklos teritorijos - campus. Tad visi labai supyko, nes dažnai tokius dalykus per pvz., matematiką naudoja... Taigi. Tą pačią dieną jis nuėjo į standards ir buvo išmestas. Grįžo į dormą ir tą patį vakarą turėjo susikraut lagaminus ir išvykt... Ir į mūsų atokų dormą atėjo gal 10 žmonių su juo atsisveikint, o šiandien, rodos, visi, išskyrus jo geriausią draugą, beveik pamiršo, kad kažkas buvo išmestas...

Dargi vienas įdomus mokyklos gyvenimo bruožas yra assembly - beveik kiekvieną dieną po  30 min.-  1h būna susirinkimas, kuriuo metu būna įvairiausios prezentacijos. Šią savaitę, pvz., buvo Vietnamo karo veteranas bei pora mokyklą pabaigusių moksleivių, grįžusių iš žygio dviračiais per Ameriką - iš Aliaskos į Meksiką. Įdomiausia, kad visos prezentacijos būna laabai išradingos. Pvz., vienąsyk pristatinėjo žiemos sportus, tai apie cross country slidinėjimą(legendinį mūsų mokyklos sportą, nes pirmas JAV medalis(aukso, rodos) buvo pelnytas mūsų mokyklos abituriento)  buvo net spektaklis... Šiaip yra begalės visokiausių sportų pasirinkimų - nuo krepšio iki fechtavimosi... Pasidaro tikrai gaila, kad čia tik vieniem metam... Dargi taip pat buvo vakarinių veiklų pristatinėjimas... Galima pasirinkti vieną veiklą kiekvienam savaitės vakarui... Padariau išvadą, kad savaitėj turėtų būt 10 dienų... Trys skirtingi šokiai, dainavimas, džiazo ansamblis, kalbėjimo menas, kalvystė... Taip gaila pasidaro, kai suvoki, kad tu tik vieniem metam, o jie visi - keturiem... Nors kartu ir taip kietai, kad ir aš čia esu... prieš metus būčiau tik pasijuokęs iš tokių dalykų - tai nerealu... 

Maždaug taip kiekviena diena - geriausia ir blogiausia iki šiol. Suvoki, kaip kietai/aukšto lygio čia viskas aplink mane ir taip kietai būti čia. Iš kitos pusės - velne, kaip totaliai galimybės skiriasi čia gyvenančiam ir gyvenančiam kitur... ir kad niekad nepasieksi tų galimybių, to lygio, nes jie gyvena tuo lygiu ne metus, o visąlaik... 

Nors...

Nieko, keisim mes...

Taaigi... jei kas pasakytų, kad neverta čia praleist tų metų, tiesiog durnu pavadinčiau ;).

hmz..

fJ

Kalbinės tranzicijos

Laba,

vienas iš įdomesnių dalykų Amerikoj yra anglų kalba. Labai komplikuotas perėjimas į kitą kalbą.. Tad archyvas iš vieno pokalbio su kitu ASSISTu, abiem praleidus jau daugiau nei pustrečio mėnesio Amerikoj:

;]

11/9/08 8:33 PM

Gabis

:D

Tarakonas iš pašto dėžutės

i feel r[eal]ly cool speaking in english to you :D

Gabis

yeah me too

Tarakonas iš pašto dėžutės

 :D

and then i look to our names

which makes it even more cool

:D

Gabis

do you feel your english has improved since you got here?

Tarakonas iš pašto dėžutės

umm

not much

not at all

probably

:(

Gabis

i feel the same

Tarakonas iš pašto dėžutės

well maybe some words

but

Gabis

;(

do you think in english?

Tarakonas iš pašto dėžutės

the understanding of words

yeah

as long as it's not counting

:D

then i switch

;]]

Gabis

:D

Tarakonas iš pašto dėžutės

few times i tried, it was: one two three four five seven

Gabis

its so funny when your minds are in english

Tarakonas iš pašto dėžutės

yeah

;]

im actually thinking in english right now

:D

woohoo

;]

Gabis

yeah me too

Tarakonas iš pašto dėžutės

great

i think i should post this to my blog

would you mind?

Gabis

dont

please

yes i would

Taigi. Įdomumai nesibaigia. Net po poros mėnesių. Kuo toliau, tuo įdomiau.

fJ

Komitetas, darbų programa ir šiaip savaitgalio keistumai

Laba,

įspūdinga savaitė buvo: rinkimai, diena Bostone(kuris už 3h kelio...) su visais junior'ais(labai įdomiai čia klases vadina: 9-okai - freshmen, 10-okai - sophomore, 11-okai - junior, 12-okai - senior...), tą pačią naktį dar šokiai, šiandien pirtelė. Ir dar gausiu pirties rytoj, nes pirmąsyk praleidau(skip) savo darbą - fermą... Dar keista, kad namų darbų prisikaupė kalnas - pirmąsyk taip.

Taigi. Mūsų mokykla stovi ant keturių kampų - mokslo, sporto, meno(šitas kampas turbūt didesnis nei 90 laipsnių..) ir darbo programos. Kadangi pirmi trys ir taip aiškūs, tad apie darbą...

Kiekvienas moksleivis turi per savo mokymąsi gaut darbo kreditus - atlikt tam tikrą kiekį numatytų darbų(x laiko fermoj, y - dirbant valgykloj ir pan...). Taip pat kiekvienas darbas turi savo g-sub'us(general substitute(atsarginis)), kurie, jei tikrasis darbininkas nepasirodo, pakeičia tai dienai... 

Šiaip išeina daug peklos ir makliavos... Bet visą darbą/popierizmą atlieka Work Committee(darbo komitetas, beveik DP..), kurį sudaro TIK moksleiviai. Net nevisada dvyliktokai... Išvis jame yra ~5-6 žmonės(moksleiviai), kurių vienintelė privilegija - jie dažniausiai patys nedirba fizinio darbo... Darbo ir popierių(ar pasirodė valgyklos darbininkas, ar pasirodė p-sub'as ir pan. :OO) belekiek. 

Taigi, pirmąsyk per savo karjerą fermoj praleidau vieną dieną. Pramigau, nors turėjau žadintuvą gan neblogą:

Taigi. Kai praleidi darbą savo(nors ir vienąsyk), gauni šaukimą į Komitetą, kur pas šešis žmones, atsakingus už skirtingus dalykus(vienas už fermą, kitas - pusryčių darbus, kitas pietų ir pan...), į tokį kambariuką. Įdomu. Ir ten duoda make-up work(atidirbt). Dažniausiai duoda valgykloj vieną kartą padirbėtis papildomai...

Baisu, kas nors pasakytų. Bet dar galima, jei labai reik, pasiprašyt, kad kas pa P-sub'intų (personal substitute(asmens pamaina)). Įdomu, kad jei pvz., turi tarpmokyklines futbolo varžybas, privalai pats susirasti p-subą, niekas g-sub neskiria tau :).

Tokiu kietu(čia tiesiogine prasme, ne taip, kaip praeituose pranešimuose) įdėjimu į darbą arba savanorišku atėjimu į valdžią(kuri yra tikrai gera, nepikta, kaip pas mus), mokykla išugdo žiauriai kietą(čia perkeltine) atsakomybės jausmą. Čia, galima sakyt, yra Progressive Education...

Dar buvo Bostono kelionė, į kurioj teturėjau 5 dolerius ir labai nenorėjau skolintis(nors ir pasiskolinau 10)... Pavyko pavalgyt McDonaldse. Iš tikro čia kitaip, nei visur, kur aš buvau. O buvau Make visose šalyse, kurias aplankęs(man rods, išskyrus San Mariną..) Aptarnavimas keistas, pirma susimoki, po to ~3-4min lauki.., McNuggetsuose nėra tiek druskos, kiek turi būt(juos pardavinėja po 6/10/20, tuo tarpu Lietuvoj tik 6/9...). Po to ir pažiūrėjus, pamatėm, kad čia tik 1 gramas, Lietuvoj, jei gerai atsimenu - 2,3... Taigi. Nusivyliau pagrindine Amerikos puošmena - McDonaldsu :(.

Šiaip per pačia kelionę nieko mokslingo nenuveikėm, nors buvo kaipo istorijos pamokos tema... 

Dargi buvo šokiai, į kuriuos buvo pakviestos 3 kitos mokyklos, bet nepasirodė, tad buvo keista, nes žmonių buvo itin per mažai...

Ir dar šiandien buvo Sweat-Lounge(prakaito ložė): mokytojas su žmona mokytoja(tokių čia nemažai) suorganizavo miške laužą, kur pašildė akmenis, su grupe moksleivių pastatė palapinę, paruošė pirtį - duobėn akmenų iš laužo ir vandens - ir buvo kietai. Kas galėjo pagalvot, kad aš eisiu mokykloj į pirtį?

Šiaip visa savaitė tokia keista buvo, nors triskart nėjau į fermą(šventė!): trečiadienį atšaukė dėl prezidento rinkimų, šeštadienis mano day-off(visi gauna 1 laisvą dieną per savaitę, tik nevisuomet gali pasirinkt, kurią...), o šiandien pats pramigau :(~.

Labai pastebiu, kad Lietuvoj žmonės ne neturi fizinių galimybių(pinigų ar sporto salių ar dar kokio velnio kokiom nors gerom veiklom), bet neturi psichologinių galimybių/noro - jei Lietuvoj tu lankytum mokyklos chorą, būtum lūzeris, jei lankytum baletą(ir bernas būtum) - tai išvis nevykėlis... Čia kitaip. Chore baisiai įdomu, baleto nebandžiau. Dar. 

Šiaip labai įdomi pastaba užkliuvo: būdamas mažas(ikimokyklinio amžiaus) baaisiai mėgau dainuot. Nu ir dainuodavau. Po to kažko nustojau...  Vėl pradėjau tik neseniai Lietuvoj(nors vėlgi sulaukiau negatyvių pastabų...), ir dabar mano balsas itin netreniruotas/prastas... Pirmąsyk jaučiuosi auka - komunistinio mąstymo...

Ir turbūt pirmąsyk parašiau tokį keistą straipsnį bloge...

hmz.

fJ.

Rinkimai ir rankenos

Laba,

pas mus gi rinkimai buvo... Kaip visuomet tokioj situacijoj - aik tu peklon...

Taigi, visų pirma, pati sistema. Esmė tame, kad JAV prezidentas turi belekiek galių, tad jo rinkimai čia yra Esmė. Ir renka jį ne šiaip, kas daugiau balsų surinks, o per Electoral College. EC tai toks dalykas, kai kiekviena valstija turi po nustatytą balsų kiekį(2 + populiacijos koeficientas(Kalifornija, labiausiai apgyvendinta, išvis turi apie 25 balsus, o Vermontas, rodos, 3). Ir balsavimas vyksta taip: žmonės balsuoja savo valstijoj, ir kandidatas, gavęs toj valstijoj daugiau nei 50% balsų, laimi visus tos valstijos balsus...

Čia ir prasideda visokios nesąmonės - kuri valstija ir taip balsuos už vieną ar kitą kandidatą, kuriose reik agituot ir pan... Manoji valstija buvo žiauriai demokratinė - už Obamą... Išvis žinau tik 2 moksleivius, kurie už McCainą... Dar čia apskritai Amerikoj labai populiaru stendus su savo politinėm pažiūrom dėliot prie savo namų ir pan... tai sykį pamatę stendą su McCaino vardu miestely, pradėjo juokaut: ,,O tai tas drąsus čia..." Šiaip kadangi yra kita valstija(kuri dažniausiai balsuoja už respublikonus(Bush ir pan...)) už 10 minučių kelio nuo mūsiškės, ir mūsų mokykloj yra aktyvistų, tai chebra susiorganizavo dalyvaut Obamos kampanijoj - skambint žmonėm ir agituot bei tiesiai su žmonėm pakalbėt nuvažiavus į namus ir paagituot...

Šiaip šiek tiek įtampos buvo jau prieš rinkimus(istorijos mokytojas(velniažin, juokais ar ne,): jei laimės McCainas, emigruosiu; šiaip moksleiviai, vaitojantys, kokia pekla bus(gal net riaušės), jei laimės McCainas)... Tad atėjus rinkimų dienai, pasidarė įdomu...

Per istoriją ėjom balsuot... visi 12 moksleivių su mokytoju, eina į rinkimų vietą(mokyklos sporto salė), kur viskas panašu, tik dėžė elektroninė, kur kišt reik savo biuletenį... Itin įdomus faktas buvo pastebėti, jog vartojimo(valgymo) kultūra gaji ir rinkimuose - pačioj salėj buvo galima nusipirkti(paaukoti...) valgyt. Sulčių, kavos, arbatos, sausainių įvairių... Tad dar aš taip sakant užkirtau(ir taip neblogai dar) už 6 doleris sausainių pačiam rinkimų įkaršty. Vat kokia patirtis...

Ir pagaliau... Gyvas rinkimų rezultatų laukimas ekrane per multimediją mokyklos aktų salėj. Buvo įvykis... Susirenka gal koks pusšimtis-šimtas žmonių, prisineša kompiuterių, palapinių, gultų ir laukia... Kadangi mes už "Yes we can(Obamos himnas..)", tai žiūrėjom pro-demokratų televiziją, kur buvo pora ,,apžvalgininkų" - vienas už demokratus, kitas tipo už respublikonus. Šakės, koks geras humoras... Rimtai... Pvz., ,,respublikonas" klausia savo apžvalgininko kitoj valstijoj(tas ,,kitas" animacinių žvėrelių apsupty): ,,Kodėl tu prie žvėrelių?" - ,,Ai Palin(kandidatė į viceprezidentus prie McCaino, tipo mėgstanti pamedžioti) pradėjo medžioklės sezoną..." Amerikonai kieti šitoj srity.

Obama gan įtikinamai laimėjo visur, bet pas mus, Vermonte, totaliai - ne veltui čia vienintelė valstija, kurioj nebuvo apsilankęs G. W. Bushas. :)

Aš kaip visuomet fotoaparatą pamiršęs, tad viena nuotrauka iš kažkur:

Aš ten kur toli 4 žmonės prie sienos centre, antras iš kairės, jam'inam su armonikėlėm(jam'inti tai improvizuot taip labai nerimtai ir įdomiai)...

Ir apie rankenas. Rankenos(durų) čia spaudžiasi ne tik į apačią, bet ir į viršų... Pirmąsyk taip matau. Man rods, kad čia ilgesniem žmonėm padaryta, kad galėtų stumt/traukt duris nesilenkdami...

hmz,

fJ

Helovynas / P. spirit!

Laba,

praėjusiom dienom Helovynas buvo...

Pasirodo, čia Helovynas švenčiamas panašiai kaip Lietuvoj Užgavėnės: kaukės/kostiumai, ėjimas per namus, prašymas saldainių... Nu tik, aišku, tradicijas transformuojant į linksmybes...

Taigi, nuo pradžių...

Pirmiausia sužinojau, kad savaitgaliui reiks kostiumo helovyninio... Baisiausiai nežinojau, kaip apsirengt... :/ Bet vienąsyk, rodos dvi dienos prieš šventę, važiuodami su E. ir kitom dviem irkluotojom(taip sakant 2 double laivai...), buvo(čia negaliu praleist progos, kad mano paties) sugalvota, kad reikia man ir E.(itin daug pastangų prireikė jį įtikinti apsirengt taip, bet gerai, kad buvo dar merginų šalia, tai pavyko galop..) pasirodyti irkluotojais - tokiais, kokius matėm per regatą. Akcentas buvo irklavimo triūsikai(tie, kur aerodinamiką pagerina), kuriuos, mūsų laimei, turėjo nusipirkusios merginos(toj pačioj regatoj). Dar, aišku, susiradom mūsų miesto irklavimo klubo maikes, dar taip pat tos pačios merginos davė kojinių tokių P.(mūsų miestelio ir mokyklos pavadinimas...) stiliaus - žaliai baltų. Kad būtumėm tikrai kieti, pasiėmėm kepurių, ir pirmyn...

Buvo paradas penktadienio vakarą mokyklos valgykloj - porą ratų taip gerai praėjom... Kadangi buvo prizai, būtinai tikėjomės ką nors laimėt... 

Ir vūhū - gavom prizą - čekį apsipirkti P. coop store(kaip mažytė maxima, kur sveikas maistas pardavinėjamas) net už 10 dolerių... Buvo išvis 5 prizai, mes paėmėm cuttiest costume :) čia turbūt mieliausias išsiverstų...

Po to tais pačiais kostiumais ėjom ,,trick or treat" - per namus - bendrabučius - rinkti saldainių. Truputį šalta buvo, bet nieko...

Nors buvo ir belekaip linksma, ir pagyrų sulaukėm labai daug(ir iš tikro gerai atrodėm), E. atsisakė kitos dienos šokiuose būt tokia apranga. Kažkodėl...

Šitas karnavalas parodė, kokia laisva yra mokyklos/miestelio/valstijos dvasia... Visi labai toleruoja visokius radikalizmus ir dar tuo didžiuojasi

Taigi, kitądien šokiai(su DJ, live rock music...) buvo... Įdomu šiaip, kadangi aš ne itin daug šokęs esu... Neblogai šiaip, su kuriozais įvairiausiais... Pvz., mergina, kurią ruošiausi šokdint, paėmė ir išėjo vidury šokių - kaip tik tada, kai norėjau pašokdint... Taip gan įdomiai, įdomiai...

 Šiaip pastebėjau, kad šokiai(pamoka) padeda judėjimą tobulint, tai gan neblogai gal... Ryte dainuodamas(kaip visuomet, eidamas į fermą) pastebėjau, kad po vakar mano balsas užkimo - reiškia, gerai pašūkavau per šokius...

Dar vienas dalykas, pralinksminęs, buvo faktas, kad amerikonai vakar naktį atšaukė vasaros laiką, ir pusė žmonių to nežinojo, tai į fermą atėjo 4:30, ir mes, atėję normaliai(po penkių), beveik neturėjom ką dirbt.

Savam stiliuj,

fJ

Žvėrys ir įdomybės

Laba,

vyko šiandien regata... baisiai gera patirtis - tokia gan rimta regata, chebros gan daug buvo, keli šimtai išvis...

Tai vat... atsikelt reikėjo ~penktą(kaip visuomet į fermą šiaip...), pavalgėm, gavom tokias maikutes su mūsų miestelio irklavimo klubo, tai taip visai linksmai pradėjom... Kadangi miegojau tik penkias valandas praeitą naktį(pirmąsyk taip), tai dar pamiegojau mašinoj... Įdomiai taip: išvis važiavo keturi moksleiviai(mes du ir pora mergaičių į kitą dvigubą(double, kur kiekvienas po porą irklų turi) tik... Nuvažiavę ten pamatėm, ko nematę: dauguma(didžioji dauguma) turi uniformas, irklai su simboliais... ir šiaip visi aukšti...

Viena įdomybė... Kadangi daug keturviečių ir aštuonviečių(kur kiekvienas po irklą laiko), tai ten reikia vairininko. O kad lengviau būtų, visad vairininkus itin mažiukus ima(irkluotojai patys tai aukšti visi: pvz., JAV moterų irklavimo rinktinė aukštesnė už moterų krepšio rinktinę...). Ir tie vairininkai(ypač vairininkės) būna baisiai pikti - žverys, ne kitaip... Kažkas panašaus būna į: staigiai, užsimaunat batus... arba: staigiai, valtį virš galvų... kaip kokios žiežulos, atrodo, kad būtų po šešiasdešimt metų ir neurotikės... Tas laabai keista pasirodė... Toks žmonių netikrumas, piktumas ar dar koks velns...

Tai vat, mes pamatėm irkluotojus, konkurentus(kurie turėjo panašu numerį laivų...), tai supratom, kad ne į prizines vietas atvažiavom... Po šiek tiek pasiruošimo, išsinešėm savo double, ir... reik pustrečios mylios šiaip nuplaukt, apšilimui į vieną pusę, tada atgal varžybos... 

Taip maždaug kas penkias sekundes po vieną laivą paleidžia... tai bandėm duot velnių. Bet nedavėm... Ir aš, aišku(kai visuomet gi!), kaip vairininkas, padariau trejetą klaidų... nu bet visgi finišavom. pirmi finišavo per vienuolika minučių(teko pamatyt, viens iš jų toks gal du dešimt ūgio, stambus kai velnias...), mes per penkiolika... taigi, iš dvidešimt septynių, dvidešimt šešti... Kaip pirmam kartui, prieš mėnesį pradejus irkluot, tai... Bet.. Kadangi abudu tokie perfekcionistai, tai biškį po to nusiminėm, bet gerai paslėpėm po šypsenom tą :)) Ir šiaip linksma buvo gan... dar tokia "mugė", tai nusprendėm nusipirkt kokių raudonų irklavimo šortų - kad būtumėm hardcore... Bet nenusipirkom :(~

Grįžtant(kelionė pustrečios h), vėl numigau... Biškį pastebiu, kad kai miegu dieną, atsikėlęs atrodau puslavonis ir norisi kam nors duot galvon, ir šiaip neitin gudrus jaučiuosi tada... Tad grįžęs(atsibudau tik galima sakyt mokykloj), dar pusvalandį šlitinėjau...

Dar kits įdomus dalykas buvo: šokiai organizavo kelionę į koledžą paspoksot(ką aš ir dariau) į hiphopo/baleto/modernaus šokio pasirodymą... Velne velne velne koks kiets buvo... su viskuom... multimedijom, pora sofų... Šoko trys poros, tai taip kietai... gerai pasakė šokių mokytoja: "Ne veltui juos rubberband(guminė trupė) vadina..." taip gerai juda visi, kai nežmonės. Ir idėja labai gera: muzika tokia gera, kaipo baletas/techno/su LP slidinėjimo efektais(tas garsas, kur leidžia DJai) ir su braškesiu tokiu... ir tema: modernus banalus/nesąmoningas/ateiviškas/netikras/įgrysęs gyvenimas... Viena vieta ypač patiko:

Išlenda ekranas(projekcija), ir toks gezas(su kepure, man lyg psichiatrinėj pasirodė), ir duoda kalbos apie save: I'm fighter, I like doin' stuff, not talkin' about it(aš veiklus, aš kovotojas, daugiau darbų, mažiau kalbų). Ir taaaaip kietai suvaro gal penkias minutes ,,apie save", kaip tipinis šiandieninis pseudo Nyčės antžmogis... į dešimtuką... Truputį priminė buvusį klasioką T., kuris irgi labai panašiai(velne, vos ne identiškai) elgiasi - ir taip apknisa pilkąją masę. Bet ne pilkiem tai kelia juoką - baisų juoką(kažkodėl.. :D)

Pasirodymą aš įvertinau dešimt balų. Kiti davė mažiau(gal nes nepatiko tema(sakė, kad kartojasi ir pan...) - man tai tobula tema pasirodė...). Žalti tu žalti, čia galima sakyt mažučiam koledže tokia trupė kieta pasirodo, Lietuvoj kaži ar išvis rastum, kur tokį renginį pažiūrėt? ;'(

Žalti, gera retrospektyva nuo praeitų metų rugsėjo - kai sužinojau apie ASSISTą - ar galėjau įsivaizduot(bent jau), kad pakliūsiu čia... velne, kaip jaučiasi, kad čia kažkaip susikūrė daug kartų tobulėsnė sistema... Ir nors nesitikėjau(o gal atvirkščiai, pernelyg tikėjausi, kad pradėjau iš anksto ruoštis galimam pralaimėjimui), bet vis tiek visuomet: go go go go go go go(varyk varyk varyk varyk varyk varyk...)! - If you can't catch a wave, then you're never gonna ride it.. BA-You can't take me..

velne!,

fJ

P.S. Įdomiai čia su dviem kalbom - bilingual daraus...

Ecce homo / Open Mic / Aik tu peklon

2008 10 18 23:34

Laba,

ne apie Nyčę čia bus :(. Ir ne apie mane... bet nuo pradžių geriau:

tai va - prieš keletą dienų buvo paskelbta ,,Open mic"(atviras mikrofonas?) renginys(turbūt tradicinis...), kur kas nori susirenka ir atlieka kūrinius kokius nors(muzikinius)... Dar vakar spėjau paklaust: ,,O tai bus ten kas nors rimta?" - ,,Ne, visai nerimta... Ir tu gali ką nors ten..."

Hmz, galvoju, eit ar neit. Nes taip nei gan nereklamavo to renginio, nei šiaip... bet ASSISTo išmintis liepė eit visur, kur tik įmanoma( ;) ). Ir nuėjau. Nu ir aik tu peklon|

Visiškai rimta buvo ten, nors ir viską darė patys moksleiviai: susinešiojo stipriakus, laidus, mikrofonus, klaviatūrą, apšvietimus...

Ir davė velnių, rimtai... Džiazo trio, kaip visuomet, pavarė - šįkart pianistas buvo pasijungęs MIDI klaviatūrą, tai belekaip įdomiai buvo.

Savo kūrybos dainų(ir, kiek supratau(mano anglų kalba itin prasta... vis dar nesuprantu daug ko...), gan prasmingais žodžiais), ir taip neprastai gan...

Dar pastebėjau taip įdomiai tokį bachūriuką, kuris buvo žinomas dėl savo bipolinio(bipolar) - visur šūkauja, ir pan., bet šiaip normalus toks. Ir kaip iš niekur nieko kaip davė gitara elektrine, tai net :O . belekaip gerai... Po to taip pat gerai(gal net geriau) pagrojo irgi roko ant pianino...

Hmz, visas renginys taip labai gerai atspindėjo Vermonto kaimietišką/valstietišką/nėr vertimo gero iš rural dvasią - toks paprastumas, bet taip kietai... :O

Ir taip pradeda atrodyt, kad visai amerikonai ne tokie, kaip mes galvojom - lemputės nemoka įsukt... Atvirkščiai.

<

Šiaip labai krenta į akis(ir pamačius Open Mic, ir mokyklos tvarkaraštį, ir šiaip) faktas, kad čia viskas visapusiška: ne tik mokslas(ir tas ne bet koks, nors esu kaipo menų mokykloj...), bet ir menai - ir vaizduojamieji, ir muzika, ir sportas, ir net itin stipri visuomeninė veikla. Velns kaip skirias nuo mūsiškio švietimo/auklėjimo sistemos. Iškart prieš akis: kaip turėtų būt mokomas žmogus: ne tik kad moka matematiką spręst(gabus tam) ar šiaip po dešimt iš kiekvieno dalyko turi(namų darbam skiria keturias val...), bet visapusis - tiesiog viską: ir mokslai, mąstymas, ir šokiai - kūno kalba, ir muzika - meno raiška, ir visuomeninis gyvenimas - kad ir tas pats darbas, kurį organizuoja(velne tas kaip sunku) ir dirba patys moksleiviai, ir sportas. Viskas. Vat tau ir žmogus. 

Net nesinori lygint su mūsų ,,švietimo" sistema ar auklėjimo papročiais/įpročiais Lietuvoj. Nėr ką lygint. Kažkaip net nesinori lygint su savim - kad nelabai ką bedirbau pats per tuos praėjusius septyniolika metų... Ir rezultatai pasimatė dabar. TIK dabar. Gal tik dabar pradėjau kažką suvokt?

Kai visuomet,

fJ

 

Įvykiai

Laba,

Taigi. Daug laiko praėjo, ir daug kas įvyko: tėvų savaitgalis(parents' weekend) ir derliaus šventė(harvest fest), ir atostogos dar spėjo įsiterpt tarp šio ir praeito įrašo.

Derliaus šventė vyko kartu su tėvų savaitgaliu(pirmąsyk taip, kad tėvai galėtų į abi šventes vienu kartu atvykt, nes kai kuriem sunku būtų, jei toli gyvena...), tad pvz., pasirodymas/koncertas buvo tas pats dvi dienas iš eilės. 

Hmz, tėvų savaitgalis vyko taip: penktadienį ir šeštadienį buvo sudarytas tvarkaraštis visų pamokų: penktadieni keturios skirtingos ir šeštadienį likusios dvi, nes kiekvienas moksleivis max gali turi šešis skirtingus dalykus - visa tai, kad tėvai galėtų pamatyt visas pamokas - už ką tuos keturiasdešimt tūkst. dol. moka... ir dar penktadienį popiet - sportas. 

Šeštadienį vakarop buvo tas koncertas, tai, kadangi aš chore, maždaug visą dieną kažką praktikavomės su orkestru - gan įspūdinga... Buvo trys Mocarto mišios, trumpos tokios. Taigi, pasipraktikavom, ir...

Pasirodymo eiga buvo tokia:

mes(choras ir orkestras), šokių pasirodymas, solo pasirodymai(pianino, penkiastygio smuiko, dainavimo), vėl šokiai, tada Sing(visi gauna natas ir dainuoja vieną dainą iš Sing. 

Ir taip dvi dienas ;)

Pirmas koncertas buvo toks šiaip sau(šeštadienį), užtat per antrą - sekmadienį - dirigentas(kuris veda chorą ir yra ,,Muzikos direktorius", apsiverkė vos ne pasibaigus konertui - visai įspūdinga buvo ;). Ai dar - dainuoja choras keturiais balsais - nuo žemiausio - bosas, tenoras, altas, sopranas), kas kokį balsą turi. Ganėtinai sunku, nes ir natos, ir ritmas gan skiriasi... Bet kietai.

Ai dar: prieš abu koncertus grojo džiazo ansamblis: pianinas,  būgnai, bosinė gitara. Kietai. Pianistas - Eli - groja itin kietai(sakė, kad duodavo kažkada po tris val. per dieną...), tad baisiai smagu klausytis buvo.

Šokiai tai tokie neįspūdingi buvo - nors ir visi plojo baisiausiai - turbūt todėl, kad čia tik mėnesio darbo rezultatai buvo... Bet vis tiek labai gražu žiūrėt buvo ;), abu sykius. Šoko tik merginos - tas keista buvo dar...

Taigi, o tą pačią dieną(sekmadienį), kai baigiasi derliaus šventė, prasideda atostogos... Man iki paskutinės dienos nepavyko susižvejot, kur praleisiu atostogas, tai teko šiek tiek pasinervint. ne šiek tiek, bet nesvarbu. Dar teko pasinervint, nes toks keistas/blogas/dar koks velns reikalas per assembly tą savaitę(tą patį trečiadienį tos savaitės), tai išvis dar nervų buvo pakilę... Tad savaitė buvo belekaip bloga( dėl tų dviejų dalykų) ir gera(pamačiau įdomių dalykų per derliaus šventę...). Kaip visuomet, galima sakyt.

Bet galiausiai susiradau, kur pernakvot tas keturias dienas(pas tokią hipę, kurią pirmąsyk pamačiau tą paį sekmadienį... per žmones pavyko šiaip ne taip susirast kažką... Ten praėjo neblogai viskas - daug miegojau(dešimt - dvylika val. per dieną), labai skanios vakarienės būdavo... Ir tik viens įdomus nutikimas buvo. Paskutinę dieną į kambarį pasibeldė pora tos hipės draugių(irgi tokių pat) ir sako: 

 - Laba, tu rūkai žolę?

 - Nu ne...

 - Jei rūkai, tai dabar gali ateit parūkyt...

Įdomiai taip. Bet čia labai normalu. Gyvenu turbūt liberaliausioj valstijoj. Ir tu atsisuk tokiam kaip man(dievo pirštas ar kas, kaip kažkas pasakytų...): gyvenau pas žydus, pas hipius šeimose, teko dar padėti senai bobutei netradicinės lytinės orientacijos vienądien tvarkytis... nu žalti, įdomu. Kažkaip visai ne tokie žmonės kaip mes, ar kaip mes įsivaizduojam... ;).

Šiandien vėl sugrįžom mokyklon... Mokykloj geriau, nei svečiuos. Bet belekaip įdomu. 

Kaip kempinė dabar, arba kaip viens iš Remarko - ,,...gali pamanyti, kad jis išsilavinimą ne kitaip kaip šaukštais sėmė...(,,Kelias atgal")" - šaukštais patirtį semiu, šaukštais...

fJ

DIenoraščio/blogo įrašas...

Taigi. Pradėjau šitą ,,irašą'' kaipo dienoraštį, bet kažkur ties trečdaliu pakrypo viskas blogo pusėn...

Totališkai apsivertus diena. Pradžia nebloga buvo – pradėjau džiazą rimtai grot – valandą mazdaug birbinau vieną kūrinėlį, belekoks jausmas. Po to per anglų/matematiką vėl filosofija – be le kas. Ai dar rezultatai(testų) gan neblogi – bet suzinojęs abu, galėjau išdauzt skylę sienoj... abukart. Pirmą(čia dėl calculuso, 99/viens nol penki) – nes per daug nervinausi prieš(BŪTINAI APRAŠYT VĖLIAU!!!), antrą – nes 90proc. per mažai visgi kaipo iš lengvos anatomijos ☹... Bet šiaip žiauriai gerai abu ☺. Anglų tai kaip visuomet nubloškė... Būtinai aprašysiu abi anglų pamokas, per kurias pasakyta buvo daug gėrio keisto. Po to – irklavimas... ir visos(absoliučiai) bėdos:... Atsisėdau šalia Eli, paklausiau, kur jis planuoja praleist atostogas, pasirodo, jis išvaziuoja, taigi man nėr kur būt per atostogas... baisu biškį pasidarė. Po to sėdom į dvivietę(double)... Sunkiai taip išsyk buvo, tai pusėtinai(pusė lyg visai nieko buvo, pusė nelabai) nuirklavom iki vienos krypties galo. Maždaug. Dargi pamiršau paminėt, kad buvo labai šalta, o mes su Eli(sutapims...) buvom pasiėmę medvilnines maikes(tos, kur šlapios šaltos būn). Ir dar, Eli prieš porą dienų gan visiškai sirgo... bet šiandie jau nebe lyg. Tai va... Apverčiau valtį, nes nevisai vertikaliai pastačiau Portside(dešinės rankos) irklą... kiets jausmas: valtis pavirsta dešinėn(per maždaug trečdalį sekundės, tada kazkur dingsta irklai iš rankų (turint irklus rankoj ir laikant jų galus horizontaliai belekaip gerai balancą galima išlaikyt...), mes kazkaip sugebėjom nusvert balancą kairėn, vėl truputį vandens prisisėmė...(iki šiol viskas kaip praeitą sykį, kai vos neapvirtom).(dar pamiršau paminėt, kad visi batai, kur būna valtyse, man per maži... tad tenka grūsti savo superplačia pėdą..) ir vėl man pavyko padaryt durną klaidą... – bandžiau paimt irklą, kad pavyktų balancą išlaikyt. Nu ir apvirtom. Šimtuaštuom laipsnių... Kas įdomiausia – nepavyko kojų ištraukt man, nors nebuvau užsisegęs, tik įgrūdęs į batus(batai pritvirtinti prie laivo, kad kojos nešokinėtų sugrįžtant(sedenė juda irgi ☺))... bet pavyko kazkaip vėl sugriebt apsivertusią valtį iš viršaus ir palaikyt galvą porą sekundžių, kol normaliai prasikvėpavau... Po to ištraukiau šiaip ne taip kojas... Realiai, nors baimė buvo, bet prigėrimas buvo ganėtinai toli(oro netrūko gan normaliai, nors baimė, panika, kad negalėsiu išsitraukt kojų, biškį didelė buvo ☺). Taigi, abudu sugebėjom nuplaukt kartu su apverstu laivu iki kranto, ten apvertėm, purvus nuvalėm mazdaug, sulipom atgal – ir reik atgal grįzt, o šiandien gi šaltą kaip velnyne buvo... ir vėjas. Vienas To šalčio įrodymas – pirmas sykis buvo, kai Eli pasiskundė(complain..) kazkuom – pasakė, kad jam ziauriai šalta... šits faktas verčia susimąstyt. Velns, nors ir atsiprašinėjau, ir jis sakė, kad k, vis tiek biškį negerai... šiaip normaliai, gyvs. Taigi, po to dar įdomums laukė. Kai sugrįzom autobusu iki mokyklos, reikėjo gi dar pareit iki Gray house... –bendrabučio, kiečiausiem bernam(mane įgrūdo, nes galvojo, kad kas iš ASSISTo, tas kiets. Nu velniaizin...) – dešimt minučių... bet nesušaliau – velne gi kaip uzsigrūdinau per tą laiką Amerikoj... ☺ Ir per tą pavėlavau į dziazo ansamblio pamoką... pavėlavau tiek, kiek trunka pamoka... ech. Po to per vakarienę dar suzinojau, kad ir kiti day students(taip vadina tuos, kurie gyvena ne bendrabuty, bet namie, turi mašinas ir priima per atostogas pas save boarding studentus...), kuriuos pazinojau, kazkur uzsiėmę. Bus linksma bandyt ieškot prieglobsčio per tas keturias dienas – savaitgalį uzsidaro bendrabuciai... Taigi, kaip visuomet, įdomiai čia... mazdaug tokia įdomi diena buvo. Vat dėl ko verta gyvent ☺ Kaip visuomet, fJ P.S. nuotraukų nėr, yra dar medziagos parašyt ~ trim įrašam... velniava, nėr laiko!!!

Žmonės

Labai įdomūs žmonės čia. išties mažai užsidarusių savy žmonių. Visi čia sportininkai, du trečdaliai - muzikantai(pagal populiarumą turbūt bus taip: gitara, pianinas, būgnai...)... Pradėjus lygint galimybes lietuviukų moksleivių ir amerikonų, išties keista pasidaro: rodos, ir Lietuvoj tą patį gali daryt, ką ir čia, bet įspūdis, kad čia galimybės daug didesnės.. Gal dėl to, kad čia normalu sportas, menai, dalyvavimas bendruomenės gyvenime ir panašūs dalykai - veikla. Ir ta veikla Amerikoj - tiesiog norma. O Lietuvoj turi būt kiets(pastebėjau, kad dažnai vartoju šitą žodį :), jis reiškia: protingas(nebūtinai IQ, bet šiaip), racionalus, ir pozityvus) ir drąsus). kad imtumeis tokios veiklos. Keista.

Taigi. Žmonės atviri čia, ir išties yra(aha, yra) nemažai ,,stereotipinių" amerikonų.

Šiaip manau, per metus būsiu pažinęs visą ,,Draugų"(amerikietiško serialo) charakterių atitikmenų rinkinį(viso šeši, rodos). Yra mokytoja, kuri, atrodo, elgias taip pat, kaip Fibi. 

Baisiai juokinga matyt tokį žmogų... Yra ir Džo. Aišku, ne toks juokingas, bet tikrai galėčiau sakyt, kad charakteris jo;).

Šiaip daugelis amerikonų elgiasi amerikoniškai - labai mojuoja rankom kalbėdami, garsiai žvengia... Kartais, pvz., nusiraugėja ir pasako: "oi, buvo šlykštu..".

Išties yra tie ,,tipiniai amerikonai'' - viercheliai tokie, kurių šalis pati kiečiausia(ir jie patys, aišku, kiečiausi). Vienu žodžiu, nesumaišysi su kitataučiais. Tai devintokai gezukai :).

Aišku, patriotizmas visur yra. Labiausiai pastebimas ,,support local farmers" lygiu. Ant mašinų klijuoja lipdukus su ,,Buy locally grown...", ,,Support Vermont farmers". Dar vienas įdomumas, ant mašinų numerių yra po frazę apie valstiją. Pvz., Vermontas - Žaliojo Kalno valstija(Vermont iš prancūzų k. taip išsiverčia), Nju Hempširas - Live free or die(šitas garsus, nes jie uždraudė įstatymu užklijuot tą vietą ant numerio, kad nesimatytų...), Teksasas, atrodo, lone star state(nes Teksaso vėliavoj tik viena žvaigždė(panaši į JAV vėliavą...).

Žmonės čia gan kitaip susiję su muzika. Iš MTV grojaraščio(tai, kas pas mus normalu, populiaru) žino tik Akon. Kas dar labai keista, jie nežino Bryan Adamso... Tas šiek tiek nervina. Bet ir aš atradau Dave Matthews Band... :)

Vis dar keisti mokytojų ir moksleivių santykiai... Kai anglų k. mokytojas yra ir irklavimo instruktorius, arba kai mokinys juokauja(taip gan rimtai) kartu su mokytoju... arba kai moksleivis elgiasi, lyg būtų dviese su mokytoju(nors klasėj dar vienuolika mūsų sėdi...) - pertraukinėja, o mokytojas lyg niekur nieko :O. Tik kai keikiasi, mokytojas pasako, kad negalima...

Čia labai svarbūs žmonių įsitikinimai. Dėl rinkimų - visi už Obamą(neduokdie tu kitaip, turbūt nušaus(šautuvą galima pirktis aštuoniolikiniams, anksčiau nei alų gert. Gan įdomu matyt Walmarte shotgunų, assault rifle'ų(nežinau, kaip lietuviškai tokie terminai...), kaip kokiu bananų, ananasų Maximose... Aišku, jie patikrina per parą ar nesi psichas. Bet vis tiek...). Irgi nušautų, jei esi antihomoseksualistas ir pan... Katalikų nemėgsta turbūt. Ir šiaip, visi pasidalinę į dvi stovyklas(ne mokykloj, šiaip visoj Amerikoj): demokratų ir respublikonų, pro-life ir pro-choice(dėl abortų(pro-life juos draudžia...))... Turbūt, kad būtų įdomiau gyvent. 

Žmonės čia kitokie, nei atvažiavėlis... Taigi. Pradėjau sportuot - irkluoju gi... Pradžia sunki, bet įdomu - dirba visas kūnas(per tris etapus - kojos, nugara, rankos), tiesiog kietai būt kalnuose, upėj ir nesunkiais kojų judesiais irtis į priekį. Tiksliau į gala, nes atbulas plauki... Ir dar kietai plaukt keliese - dviese vos neapvirtom vakar - vidury upės, dėl mano(aišku) klaidos: vanduo jau lindo vidun pro viršų. Ekstremaliai :) Beje, irklavęs vakar jau buvo apvirtęs... Moksleivių prezidentas(apie jį taip sako: jis mėgsta būt kiečiausias(superior). Bet jis ir yra kiečiausias), o pats pirmas apsivertė. Dar labai geras krūvis išeina ant irklavimo treniruoklio - urging. Per penkiolika minučių taip gerai išsikrauni...

Tik labai baisu, kad nelieka laiko niekam. Dar reikia būtinai išmokti džiazą pianinu(Lietuvoj pasakęs, kad groji džiazo grupėj, būtum pagerbtas ar nesuprastas, čia tai normalu...), reik būtinai kažką padainuot(V. V. Landsbergį ar Aktorių Trio?) per Assembly(triskart per savaitę visi mokiniai susirenka išklausyt pranešimų ir pan. Per tą laiką gali ir pasiprašyt pagrot, padainuot ir t.t.). Vėl klausimas - ar mokintis gitaros, ar kaip nors pianinu išdainuot liaudies dainas :O?

Man jau teko pakalbėt, padovanojau ,,Neregėtą Lietuvą''. Anglišką, aišku... Visi laaabai džiaugėsi. Kitas dvi dienas kas antras sutiktas sakė ,,gerai pakalbėjai"(nors realiai nelabai). Mat buvau pirmas moksleivis, kuris ką nors padovanotų mokyklai(dar jos nebaigęs). Tas vat buvo keista girdėt... Dar pasisiūliau padaryt cepelinų ir sausainių pyrago. Ironiška, kad tapau kulinaru, žinant mano itin ribotas ,,galimybes'' šitoj srity. Vat lyg pirmas kartas gyvenime, kai tai tampa negeru dalyku... Antras kartas, tai dėl drabužių... Vat negerai.

Nežinau, ar sakiau, bet kasryt norisi(gal jau įpratau, tad jau mažiau...) ką nors nušauti - taip trūksta miego... Ir, pastebėjau, tada labiau veikia emocijos. Pvz., koks unikalus jausmas eit naktį(pusę šešių ryto tamsu kaip pekloj) keliu girdint kojotą... Arba prisimint kokį labai svarbų įvykį... Arba eit tas dešimt minučių iki fermos lyjant lietui - naktį, šalta, lietus, miegu... Tada gan įdomiai jaučiuos. 

Tam kely(kai einu vienas) dešimt minučių laisvų būna. Dainuoju. Pastebėjau, kad nuo praeito rugsėjo mano dainavimo galimybės prasiplėtė gal per pusantro tono į viršų. Nežinau, dėl ko, bet tas labai džiugina ;) Būčiau bent šimtadalį žinojęs, koks bus mano gyvenimas, bent pastaruosius metus būčiau gyvenęs šiek tiek kardinaliai kitaip - būčiau išties išmokęs groti pianinu(kokia dabar gėda nemokėti...), gitara, sportavęs(išties negerai nesportuot) ar tiesiog visur, kur tik įmanoma, dalyvavęs. Velne velne velne. Gėda.

Dar vieną įdomų dalyką radau tiem, kas groja/nori grot pianinu ir turi laptopą arba pianino klaviatūra, besijungiančią prie kompo. Jei kas žino Dance Dance Revolution(kur eina rodyklės, ir reik minkyt su kojom grindyse esantį džioistiką-kilimą, tai čia tas pats, tik reik viską daryt su pianino klaviatūra. Ir dainos tokios normalios lyg... ;)

www.synthesiagame.com ;)

Vis dėlto tiesą sakė praeiti ASSISTai, kad pradėsim juodą kavą mėgt. Kitaip ragas. Kadangi nemėgstu kavos, nekaip. Labai nekaip.

Rodos, viskas. Kitąsyk turėtų būt nuotraukų...

Laimingai,

fJ