Olympics / NYC

Laba,

pasibaigė kelionė po Niujorką gan įdomiai.

Paskutinę dieną reikėjo nuait į Metropolitan muziejų(didžiausias mieste), nes praeitą dieną buvo uždarytas... Taigi, susipakavau ir išlekiau paryčiais į muziejų, kur nors pusės eksponatų neapžiūrėjau, bet vis tiek pasirodė, kad daugmaž Luvro lygio. Buvau tik įdomiausiuose - viduramžių ginkluotė, muzikos instrumentai, fotografijos, XIX-XX a. tapyba. Nugara kai visuomet po muziejų ir vaikščiojimų nebelaikė, tad papietavęs McDonalde pavakariais grįžau į viešbutį, nes turėjau darbo - nueit į vieną vietą ir padaryt vieną darbą. Susiklostė taip, kad reikėjo į Wall Streetą, o mano tikslas užsidaro už 20 min. Taigi aš išlekiu iš viešbučio Brukline ir dėl ypatingo metro tinklo ir greitų/ilgų kojų spėju, pralėkęs kaip tikras biznierius pro Wall Streetą(trūko tik lagamino...) iki savo tikslo, iki užsidarymo likus ~4 min. Bet spėju. Kai visuomet. Beveik.

Dargi reik prisimint, kad viešbuty skubėdamas(?) suspėjau nuspręst, kad reik dar vieną vietą aplankyt, bet vien dėl to, kad kažkokiam lankomumo tope buvo labai aukštai. Times Square, nieko nesako man pavadinimas, bet vis tiek nusprendžiu nulėkt. Dar per skubėjimą pamirštu fotiką, bet nusprendžiu, kad ko nematęs vis tiek nepamatysiu, tad įšokęs į specialią "Times Square liniją" metro stoty lekiu aplankyt dar vienos įžymybės. Išlipu iš metro ir pamatau Times Square...

Kvartalas dangoraižių, kur Broadway gatvė kerta penktą(jei gerai pamenu) aveniu... Ant kiekvieno pastato prikabyta švytinčių skelbimų. Efektas belekoks, biznis turbūt irgi, iš reklamų.

Apšalęs ~15 min. vaikštau aplinkui ir galvoju, kad vis tik kai visuomet nepasiėmęs fotiko žiauriai nudegu. Po to nusprendžiu aplankyt ten esantį McDonaldą, kur irgi atlieku keletą žygdarbių... Tada dar paspoksau į Times Square ir lekiu atgal į viešbutį. Išsikrovus nuostabos batareikom. 

Išvykimas irgi neblogas pasitaikė. Reik išvykt 11:15 h. ryto. Neblogai. Neturėčiau pavėluot, nes būtų jau baisu pavėluot dusyk į tos pačios firmos busiuką(kelionė į oro uostą į Čikagą irgi buvo tuo pačiu transportu...) Pamiegu, nusiprausiu ir ~10:30 išlekiu į netoliese esantį McDonaldą. Palaukiu eilėj ir paprašau 20 gabalų vištos ir Bigmaco. Kaip perkūnas trenkia į mane pardavėja(visi McDonaldų pardavėjai Niujorke(ir daugely kitų miestų) - juodaodžiai) su žinia, kad McDonaldsas prekiauja reguliariais patiekalais tik nuo 11 h. ryto. Ir aš ištikimai laukiu. Sulaukęs iki 11:05 su maistais rankose lekiu(itin greit einu) atgal į viešbutį, nes mano daiktai dar nesukrauti į tašes... Viešbuty atsirandu ~ pavėlavęs, bet transporto nėr, tad spėju viską susikraut. 20 gabaliukų suvalgau jau busiuke. Va taip su trenksmais ir išlekiu iš NYC.

Dar labai įdomus įvykis mokyklos dienotvarkėj yra Dormų olimpiada, galbūt dar Green Cup Challenge. Abiejuose Gray House laimės. Ar gali šiti bachūrai nelaimėt?

Dorm Olympics susideda iš kelių rungčių: virvės truakimo ant ~15 cm skresmens malkų(tas kairėj, laikantis virš galvos kitą, atsotvavo mus.. Vienintelis žmogus mokykloj, aukštesnis už mane), žodžių bitės(tau pasako žodį anglišką, turi pasakyt, kaip jį rašyt ;( ), šachmatų turnyro, kryžiažodžių žaidimo, Cross-country slidinėjimo, dormo dainos, dormo video, DDR turnyro(šokių žaidimas, kur reik rodykles kojom spausti..) Kol kas mūsų dormas laimi ~dvigubai.

Visam reikalui vadovauja pora mokyklos galvų(student heads of school), kuriuos kiekvienais metais renka visa mokykla(berniuką ir mergaitę, dvyliktokus būsimus). Kadangi vienas iš mokyklos galvų, mano host brolis, atstovauja day student dormui(mokykloj negyvenančių moksleivių, o jie visi labai kieti), kyla skandalų(kas šiaip neįmanoma.)...

Dar labai įdomus įvykis yra nauji rinkimai. Kitiems metams bus renkami naujos ,,galvos", tad chebra jau dabar pradeda agituot, nors rinkimai už 3 savaičių... Kažkodėl kyla mintys, kad jei būtų galimybė praleist 12-ą klasę čia, kandidatuočiau ir aš. 

Green Cup Challenge - tikslas vieną mėnesį sunaudot kuo mažiau elektros ir gaut už tai prizą. Varžosi mokyklos ir dormai tarpusavy. Kol kas Ghaus 3-ioj vietoj, nes amerikonai tikrai nežino, ką reiškia taupyt elektrą... Mokykla(kuri ir taip sunaudoja itin mažai elektros) ruošiasi sumažint savo sunaudojimą 10 %. Su velniais, taip sakant.

Tik su velniais,

fJ

Darbo dienos

Laba,

pastaraisias laikais gan įdomi dienotvarkė mano buvo, ir vis dar yra... Taigi:

Pirmadieniais - šeštadieniais - keltis 6 h ryto, nes 6:30 prasideda pusryčių tarnybą(mokyklai pusryčius darom), kuri tęsias iki 7:40, nes už 5 min prasideda pamokos Taip turim darbo iki 9:15, tada Milk Lunch - visa mokykla(bent jau ta pusė, kuri nemiega dėl savo tvarkaraščių langų) sulenda į valgyklos centrą ir valgo sausainius ir visa kita. Stovėdami tiesiog vidury valgyklos. Gan įdomus reiškinys, kiets. Šitai būna 1dieniais-5dieniais.

Triskart per savaitę iškart po Milk Lunch turim Assembly - susirinkimus, ir visi, kas nori, gali padainuot ar pranešimą paskaityt kokį... 4dieniais tuo metu Sing. 

Po to vėl pamokos, tada 12:30 pietūs, ir po valandos vėl pamokos. Tada 15 h prasideda sportas - 2dieniais ir 5dieniais - lakroso treiningas(šiandien pajutau malonumą jį žaisdamas...), o 3dieniais ir 7dieniais - slidinėjimas. Likusios dienos laisvos, bet per jas irkluoju(labai kietas užsiėmimas ant irklavimo mašinų...) tuomet. Tada 18 h vakarienė, kuri kas antrą dieną būna ,,sit down", ir mus aptarnauja padavėjai(kurie irgi yra moksleiviai...). 

Labai kietas dalykas per spec. vakarienes - 18:05 vyriausias virėjas išeina į valgyklą ir paskambina varpeliu vieną kartą. Tada visi nutyla. Kietai žiūrėt iš triukšmingos valgyklos virsmą į meditacinę tylą...  Tada po ~15 sekundžių vėl sumušamas varpelis, ir vėl atgimsta garsai per ~1-2 sekundes.

19:30 turim vakarines veiklas. Paprastai moksleiviai turi 2, aš turiu daugiau. 1dieniais ir 3dieniais džiazo ansamblis... Vertas atskiro straipsnio. 2dieniais fotografija, 4dieniais - retorika, 5dieniais choras. Labai kietas dalykas, nes veiklos trunka pusantros valandos, tad ir nuveikt pavyksta nemažai...

21 h baigiasi man visos veiklos ir ~23 h paruošęs namų darbus keikdamasis einu miegot, nes vėl neišsimiegosiu, nes už 6,5 h keltis.

Tad po dar vienos kietos dienos kietai einu miegot. Nors mano kambariokas gan garsiai žiūri filmus. Užmiegu vis tiek, nes beeleekaip norisi miego kiekvieną vakarą.

Kai visuomet!

fJ

? / kažkur anapus / tarp Dievų

Laba,

prasidėjo atostogos mum. Ir ne bet kokios, o kelionė į Niujorką...

Pati kelionė(mokykla organizavo, o pačiam tai nelabai išėjo...) tai nelabai kokia - ilgam mikriuke sėdėti ~5 h su viena pertraukėle McDonalde. Gal ir visai nieko, nes šiaip turiu ipodą, o su juo nieks nebaisu. Bet kažko man, kaip visuomet, sėdint kažkur neištiesus kojų, ~po 1-2 h pradeda itin skaudėti kelių sąnarius. Labai. Ir skauda, kol neištiesiu kojų. Tad kelionė buvo taip pusiau - pusė visai nieko besiklausant muzikos, pusė kažko baisiai skaudant kojas. Po to pro langus pasimatė didieji Niujorko dangoraižiai. Kaip filme... Tik realu. Reik pamatyt tokius dalykus, kitaip nelabai aina suprast.

Taigis, atvykom į viešbutį, kuris kažko priminė ką įsivaizdavau Niujorku - erdvus didelis ~1920-ųjų viešbutis miesto centre dangoraižy... Kažkokia Niujorko dvasia tikrai yra - pusiau senamadiška, pusiau amerikoniška... 

Kambarį gavau keturvietį, su 3 kitais moksleiviais - kiniečiais. Šiaip gal visai nieko, bet kad lovos tai 2 dvivietės... Ir miegodamas ,,atidaviau" kiniečiui savo kaldrą. Kaip tikras tikras lietuvis. Ir pabudau ryte skaudančia gerkle. Savam stiliuj.

Kitądien buvo keletas ekskursijų. Iš pradžių su visa grupe(~20 moksleivių iš mūsų mokyklos) ėjom į emigrantų bendrabutį, tai kažkodėl labai realu buvo, panašiai kaip skaitant Remarko šešėlius rojuj... Kažko. Vėliau nusprendžiau atsiskirt nuo grupės ir aplankyt ,,Natūralios istorijos muziejų". Kaip visuomet amerikonai su savo technologijom stulbina - apie viską, gyvūnus, tautų istorijas. Vat kokie turėtų būt muziejai... ~6 h vakaro išėjau. Reiktų paminėt, kad turėjau metro kortelę ir du kažkokius žemėlapius, kuriuose vienam išvis nėr mūsų viešbučio rajono(Bruklino), o kitas pasibaigia ties juo... Tad aš nusprendžiu įsėst į metro, kurį man patarė mūsų kelionės vadovas. Tiktai kažkodėl savaitgaliais niujorkiečiai nusprendė taisyt savo metro, tad aš su tašėm apelsinų sulčių ir sausainių gerą pusvalandį einu pėsčiom per taisomą metro linijos rajoną iki savo linijos. ,,Green line" - žalias, kuriuo man reiktų ir lėkt... Taigi įsėdu, ir pamatau, kad 3 žali yra. Tad persėdu per visus, nes taip kažkaip išeina, kol susirandu savo reikiamą. Išlipus mano stotelėj, tiksliau kur man sakė, nes žemėlapiai mano visi turimi pasibaigia šitoj vietoj. Ir dar žinojau, kad viešbutis iškart išlipus iš stotelės...

Išlipu, išlekiu laukan, o ten kažko tai tamsu(7 h vakaro)... Pasižvalgau aplink, lyg noriu ait, bet išsitraukęs žemėlapį nusprendžiu traukt kur man ,,rodo" mano metro žemėlapis - kažkur, kur sužymėtos tik metro stotelės. Ir pasileidžiu į kelią net nežinodamas kur. Ir einu. Ir kažko tai nejauku pasidaro - velne, kur esu? Nežinau nė gatvės pavadinimo mano viešbučio... Tiktai kad jisai toj pačioj gatvėj, kur Bruklino tiltas... Pasibastęs 15 minučių(kurios atrodo šiek tiek ilgiau, žinant, kad visiškai nesuprantu, kur esu), nusprendžiu pasielgt nesaviškai ir paklaust praeivio(!), kur yra Bruklino tiltas. Nugalėjęs save(iki dabar tuo didžiuojuosi), gaunu atsakymą, kad priešingoj pusėj, nei iki šiol einu, ir kad už ~1 mylios. Dargi paklausiu, kurlink būtų gatvė, kur tas tiltas yra. Ačiū dievui praeivis pasitaikė gudravotas, ir nurodė gan gudriai. Taip už ~10 min atsidūriau reikiamoj gatvėj, tiktai to dar nežinojau, nes ji, žvelgiant į skirtingas nuorodas, turėjo 3 pavadinimus... Bet aš, išvis nežinodamas, kurios gatvės man reik, kažkam apšvitus galvoj nusprendžiu eit ta gatve tilto kryptim. Ir prieinu savo viešbutį.

Mintyse kažkodėl pradedu siųsti kažką daugiskaita peklon. Hmz, prieš ~15 min. galvojau, kaip sužinot, kur esu ir kur galėčiau pernakvot blogiausiu atveju, o dabar piktas kaip velnias lipu viešbučio laiptais... Patirtis neįkainojama, ir tiek.

Šiandien, grįždamas vakare tuo pačiu metro ir išlipęs toj pačioj stotelėj, nusprendžiu ait pirmiausiai pasirinkta kryptim ir už ~10-20 metrų pamatau savo viešbutį. Jė.

Dargi šiandien įvyko keletas įdomių reiškinių... Vėlgi nusprendžiau atsiskirt nuo grupės ir pamiegot(iki šiol miegodavau tik ~6 h per parą...) Po to nusprendžiu aplankyt didžiausią Niujorko muziejų. Šįkart susirašau į telefoną(nes neturiu žemėlapio) visas koordinates gatvių(nes jų gatvės graduotos - iš pietų į šiaurę eina numeruotos gatvės, o iš rytų į vakarus numeruotos aveniu(gatvės). Papusryčiavęs McDonalde, ir pirmąkart gyvenime po to pasijutęs prastai, pravažiuoju metro pusę Niujorko ir dar paėjęs šiek tiek pamatau lentelę, kad pirmadieniais muziejus neveikia. Griūva visi planai, ir aš lekiu į Empire State Buildingą - aukščiausią statinį Niujorke po dvynių nugriovimo. Ten praėjęs pro įdomią eilę, kur siuntinėtojų raudonom aprangom ~ tiek pat, kiek lankytojų, pasikeliu 86 aukštus liftu ir išlekiu į apžvalgos aikštę(kaip Eifelio bokšte, tiktai aukščiau ir miestas pats šūstriausias pasauly)... Niujorko dvasia, kartu su balandžiais, sklando ore... Labai, labai, labai kietai. Po pusvalandžio spoksojimo į visas puses dar pafotkinu ir leidžiuos žemyn. Kažko tai keista, nes jau vakaras, ir pavakarieniavus McDonalde ir vėl pasijutus blogai(padėkDieve?!?!) įlendu į metro ir sėkmingai pasiekiu viešbutį. 

Kažkodėl šitas dienas jaučiausi labai pakylėtai... Kiečiausiam pasaulio mieste. Uch.

Dar labai kietas dalykas Amerikoj, kad būdamas pats vienas labai, kaip kažkas sakė, apsišlifuoji. Štai prieš keletą dienų mokykloj turėjau panašų pokalbį į tą iš Melniko aprašyto pokalbio su Dievu - kur staiga bomžo draugą ,,apsėda" Dievas ir pradeda jam išmintį sakyt... Tai vat ir man tokių ,,nušvitimų", kai kažkas iš niekur nieko pasako tokią baisulinę išmintį... Skirtumas nuo knygos tik tas, kad man apsiskelbęs Dievas nepasisako, kad tai Dievas šneka, o ne draugelis. Bet efektas tas pats.

Velne velne velne. Vat kaip reik gyvent.

Visa kita - kai visuomet. Nebaigta 100 darbų, nuotaika belekokia ir baisus supratimas, kad visas šitas belenkoks gėris prasidėjo tik dabar. ~ 17 metų per vėlai...

Kietai,

fJ