Bauda / Savam styliuj

Laba,

man rods šiandien diena verta savo pasakojimo...

Taigi. Kaip niekad gerai išsimiegojau, nors kaip visuomet temiegojau ~6 val. Turbūt taip gerai, nes buvau po šokių koncerto, tai šiek tiek pavargęs... Taigi, sekmadieniais mes visuomet važiuojam paslidinėt į kalnus. Šio ketvirdatienio ledo audros padariniai - ne tik pusė miestelio be elektros, bet ir pusė kalno be keltuvų... Hmz, nuvažiavus į kalną pakliuvom į didelę eilę, tad reikėjo grūstis po 4(max kiek telpa...). Nors ir reik šiek tiek eilėse palaukt, malonumas nepsakomas. Ir taip dar 2 mėnesius... hmz. Sykį mes du snieglentininkai iš mūsų mokyklos sutikom ant keltuvo porą bachūriukų, ~25 metų... Vidury kelionės viršun mums buvo pasiūlyta(man jau antrąsyk(!)), taip, ne ko kito, bet žolės - kasiako. Aš atsisakiau, o štai kitas iš mano mokyklos nepraleido progos... Siūlytojas pridėjo, kad auginta namie, tai pasijutau labai vermontiškai... Kiek teko girdėti paskui, žolė buvo laabai gera...

Dėl ledo audros šiek tiek susitrumpinom slidinėjimo dieną - iki 3 h. Jau sugrįžus, vos išlipus iš autobuso, man pasakė: 

 - Girdėjau, šokių koncertas.

 - Dabar?

 - Joa, einam patikrint...

Dar spėjau pajuokaut, kad ir aš šiaip koncerte dalyvavau, vakarykščiam, neduokdie ir šitam turėjau...

Taigi, einam sau atsipūtę tokie su lentom rankose... Įžengus pro duris pamačiau savo šokių mokytoją ir kažką pradėjau įtart. Nors realiai nieko įtarinėt nesuspėjau, nes  iškart išgirdau, kad mūsų pasirodymas už 3 min... O aš, hmz, su visa slidinėjimo įranga ir snieglente bei šalmu rankose. Pavyko per 2 min. persirengt, o per likusią atsiprašyt ir mintyse(ir be garso) nusikeikt dviem kalbom... Lietuviškai keiktis beveik atpratau - per visą laiką lietuviškai keikiausi tik 4 kartus...

Taigi, visur ,,suspėjau"... Betgi gėdos ir bėdos pridariau geram pusmečiui... 

Mokykla mūsų turi kaipo internetinę programą-svetainę-konferenciją-forumą, kur visi rašo svarbius pranešimus... Tarp jų teko rasti ir ,,Kur (mano vardas), jam pasirodymas nedelsiant". 

Nors ir atsitiktinai(dėl sutrumpintos slidinėjimo dienos) nesugrioviau pasirodymo, bet . Vėluoju, kaip visuomet. Savam styliuj... Taip sakant, dabar jau tik daryt išvadas.

hmz.

fJ

Tiesa apie valgį / Naujienos iš meteorologijos tarnybos / Kalėdos ateina...

Laba,

praėjus tiekai laiko(ir pradėjus sulaukti pastabų), pasidarė aišku, kad su maistu čia baisiai įdomu...

Pasirodo, mūsų valgykloj maistas nekoks. Dažniausiai. Kiekvienądien būna kažkokia rusvai rausva masė su mėsos(taip sako) gabalais, kaip sakoma, mėsos valgytojams... Taip pat būna salotų, virtų kukurūzų, ryžių. Dar duonos. Retkarčiais būna mėsos - vištos, o sykį teko ragauti ir kiaulės.

Labai įdomūs įpročiai susiformavo valgymo: dažniausiai pasiėmu lėkštę ir ieškau mėsos. Jei yra, tai šventė. Jei nėra(šansas 5/6), tada ieškau sausainių/pyragų. Jei yra, irgi šventė. Jei nėra(2/3), tada ieškau ryžių/kukurūzų. Jei yra, tai badu nenumirsiu, jei nėra(1/4), einu duonos. Jei yra, tai vis geriau nei nieko, jei nėra, tai mintyse išsiuntinėju kažką peklon ir einu apelsinų sulčių. Jei jų nėra, tada geriu pieną...

Tad dažniausiai vaizdas būna toks: apelsinų sultys(visuomet turbūt) ir lėkštė prikrauta tik gabalų mėsos arba ryžių arba virtų kukurūzų...

Kartais, du tryssyk per savaitę, būna šeimyniniai vakarai, kai vakarienes aptarnauja padavėjai(tie patys moksleiviai darbininkai...), o mes sėdim kaip ponai. Maistas tada būna šiek tiek geresnis. Dažniausiai vienam stalui(~7 žmonėm) atneša vieną padėklą maisto. Sykį tai buvo jautiena. Suvalgiau ~ pusę viso stalo davinio, nes nieks nenorėjo/nespėjo... Kitąsyk, prieš padėkos dieną(kai valgomi kalakutai), vienam stalui buvo patiekti 2 kalakutai. Kadangi itin gerai atrodė, sukirtau ~3/4 vieno kalakuto... 

Šiaip žmonės pastebi(aš ne), kad suvalgau daug. Ir dažniausiai daug vieno patiekalo.

Įdomūs ir orai pastarosiom dienom: šiandien visą dieną krapnojo mažais ledukais/lašeliais, kurie nukritę užšąla, tad visi keliai ir takeliai lediniai. Įdomu, kad ~ 5 mokytojai, dėstantys vakarines menų veiklas atsisakė atvažiuot į mokyklą dėl tokio ledo. 

Reiktų pasigirti, kad jau nugriuvau trimis skirtingais būdais sniege(chronologine tvarka): subine į sniegą, dviračiu ant šono(ant ledo kely) ir, žinoma, kaktą į ledą su snieglente...

Taip pat reikia nepamiršt, kad Kalėdos ateina... Štai mūsų valgykla jau turi 2 kalėdines pušaites... ir šiandien per Sing(paskutinį prieš atostogas) visą pusvalandį dainavom kalėdines dainas: nuo Auld lang syne iki Jingle bell rock... Dauguma dainų sukurta ~1950, tad kai kuriem amerikoniukam jau įgrisę... O aš, kadangi daugelį melodijų žinojau, prarėkiau gerai...

Dargi teko panaudoti vieną neblogą dainą(tiksliau jos žodžius):

Kalėdos, Kalėdos, Kalėdos, patikėk, jau pasibaigė bėdos... 

hmz,

fJ

Tarpinės savaitės

Laba,

taigi šiais metais taip išpuolė, kad tarp dvejų atostogų turim tik 2 savaites mokslo... Betgi ta pora savaičių gan įdomi...

Pirmiausia, pasikeitė darbai ir popietinės veiklos(sportas)...

Iš fermos - į virtuvę... Pasibaigus rytinei fermos pamainai, pasiskyriau save į rytinę(pusryčių) valgyklos įgulą. Bendras vaizdas toks: ~10 moksleivių ir 2-3 virėjai, iš kurių vienas - armijos veteranas ir extreme biking mėgėjas, kitas - snieglentininkas... Darbas nesunkus, sutvarkyt valgyklą, prinešt įrankių, maisto ir pan. Palyginus su ferma - rojus, o ir keltis reik valanda vėliau... ir baigus darbą nebereikia grįžti į dormą(bendrabutį), kuris už 10 min. kelio, nusipraust...

Visgi įdomiau pasidarė su sportais. Kadangi anksčiau irklavom(5 dienas per savaitę), tai dabar nusprendžiau pasiimti 2 veiklas po 2 dienas per savaitę: lakroso treniruotes ir snieglentes(!).

Lakrosas - mišinys futbolo ir ledo ritulio. Žaidžiama 10 prieš 10 ant truputį mažesnės už futbolo aikštės, naudojant kamuoliuka guminį ir lazdas su krepšeliais galuose. Kas šiek tiek įdomiau nei paprastą sportą, tai 4 žaidėjai(vartininkas ir 3 gynėjai) negali išeit iš savo aikštės pusės, o 3 puolėjai - iš priešininkų pusės... Kadangi dabar žiema, tai treniruojamės su svoriais/bėgiojimais... darbo yra - tikrai iki savo limitų... užtat, sako, sezono metu lengviau bus...

Kita veikla - snieglentės... (galima ir slidinėjimą pasiimt...). Dusyk per savaitę mokykla veža norinčius moksleivius paslidinėt į kalnus. Norinčių yra - iš 220 moksleivių ~60 važiuoja...Vyriausi snieglentininkai(instruktoriai/mokytojai) - mokyklos virėjas ir anglų kalbos(filosofijos) mokytojas... Kalnai neblogi, gal tik keltuvai skiriasi nuo europietiškų - šiek tiek prastesni, bet žinant, kad mano valstija antra pagal populiaciją(nuo kito galo), viskas super. Įdomu, kad mokykla neleidžia slidinėt be šalmų... O pas mus šalmų mada visai nesena... Kadangi snieglėntė labai daug traumuoja(jau pavyko nulaužti dalį šalmo smūgiu kakta į ledą), keliai dar po 3 dienų skauda(veža trečiadieniais ir sekmadieniais, po maždaug 4 val. slidinėjimo)...

Sudėjus maudžiančius kelius nuo kritimo ir beveik neįmanomas pajudinti rankų raumenis(dėl nepaaiškinamų priežasčių ant snieglentės) ir skaudančius visus raumenis po lakroso treniruočių, išeina įdomi būsena. Bet verta...

Taip pat šitos savaitės - pasiruošimai įvairiausiems renginiams: koncertams, pasirodymams... Pačiam teks 3 ,,koncertai' - džiazo ansamblio, choro ir šokių... Visgi patirtis neįkainojama, kad ir koks mėgėjiškas gali pasirodyti mano ,,džiazavimas" pianinu ar šokis...

Dargi įdomus įvykis. Mūsų dormas kiekvieną savaitę vėlai vakare su dormheadu(suaugusiu, gyvenančius bendrabuty) sėda į jo mikriuką ir lekia iki netolimos degalinės, apsipirkt visko, ko reikia: saldainių, čipsų ir kafeinuotų gėrimų... Kadangi taip įdomiai atrodo ~10 moksleivių, tai iškart liberalieji sutiktieji klausia, iš kur žolės gavom... Žolė čia gan įprastas dalykas, pasirodo...

Oras čia irgi labai įdomus. Gyvenam kalvos viršūnėj, tad vėjai neblogi vaikšto... Ir šiaip orai įdomūs - pirmadienį einant ryte į ,,darbą" snarglys užšąla vos tik išlindęs iš nosies ertmės, antradienį tas pats, trečiadienį prisninga ~10 cm, ant prūdelio jau žmonės žaidžia ledo ritulį, o štai šiandien(ketvirtadienį) - viskas ištirpę, lyja, vanduo garuoja nuo prūdelio...

Kai visuomet,

fJ