Žvėrys ir įdomybės

Laba,

vyko šiandien regata... baisiai gera patirtis - tokia gan rimta regata, chebros gan daug buvo, keli šimtai išvis...

Tai vat... atsikelt reikėjo ~penktą(kaip visuomet į fermą šiaip...), pavalgėm, gavom tokias maikutes su mūsų miestelio irklavimo klubo, tai taip visai linksmai pradėjom... Kadangi miegojau tik penkias valandas praeitą naktį(pirmąsyk taip), tai dar pamiegojau mašinoj... Įdomiai taip: išvis važiavo keturi moksleiviai(mes du ir pora mergaičių į kitą dvigubą(double, kur kiekvienas po porą irklų turi) tik... Nuvažiavę ten pamatėm, ko nematę: dauguma(didžioji dauguma) turi uniformas, irklai su simboliais... ir šiaip visi aukšti...

Viena įdomybė... Kadangi daug keturviečių ir aštuonviečių(kur kiekvienas po irklą laiko), tai ten reikia vairininko. O kad lengviau būtų, visad vairininkus itin mažiukus ima(irkluotojai patys tai aukšti visi: pvz., JAV moterų irklavimo rinktinė aukštesnė už moterų krepšio rinktinę...). Ir tie vairininkai(ypač vairininkės) būna baisiai pikti - žverys, ne kitaip... Kažkas panašaus būna į: staigiai, užsimaunat batus... arba: staigiai, valtį virš galvų... kaip kokios žiežulos, atrodo, kad būtų po šešiasdešimt metų ir neurotikės... Tas laabai keista pasirodė... Toks žmonių netikrumas, piktumas ar dar koks velns...

Tai vat, mes pamatėm irkluotojus, konkurentus(kurie turėjo panašu numerį laivų...), tai supratom, kad ne į prizines vietas atvažiavom... Po šiek tiek pasiruošimo, išsinešėm savo double, ir... reik pustrečios mylios šiaip nuplaukt, apšilimui į vieną pusę, tada atgal varžybos... 

Taip maždaug kas penkias sekundes po vieną laivą paleidžia... tai bandėm duot velnių. Bet nedavėm... Ir aš, aišku(kai visuomet gi!), kaip vairininkas, padariau trejetą klaidų... nu bet visgi finišavom. pirmi finišavo per vienuolika minučių(teko pamatyt, viens iš jų toks gal du dešimt ūgio, stambus kai velnias...), mes per penkiolika... taigi, iš dvidešimt septynių, dvidešimt šešti... Kaip pirmam kartui, prieš mėnesį pradejus irkluot, tai... Bet.. Kadangi abudu tokie perfekcionistai, tai biškį po to nusiminėm, bet gerai paslėpėm po šypsenom tą :)) Ir šiaip linksma buvo gan... dar tokia "mugė", tai nusprendėm nusipirkt kokių raudonų irklavimo šortų - kad būtumėm hardcore... Bet nenusipirkom :(~

Grįžtant(kelionė pustrečios h), vėl numigau... Biškį pastebiu, kad kai miegu dieną, atsikėlęs atrodau puslavonis ir norisi kam nors duot galvon, ir šiaip neitin gudrus jaučiuosi tada... Tad grįžęs(atsibudau tik galima sakyt mokykloj), dar pusvalandį šlitinėjau...

Dar kits įdomus dalykas buvo: šokiai organizavo kelionę į koledžą paspoksot(ką aš ir dariau) į hiphopo/baleto/modernaus šokio pasirodymą... Velne velne velne koks kiets buvo... su viskuom... multimedijom, pora sofų... Šoko trys poros, tai taip kietai... gerai pasakė šokių mokytoja: "Ne veltui juos rubberband(guminė trupė) vadina..." taip gerai juda visi, kai nežmonės. Ir idėja labai gera: muzika tokia gera, kaipo baletas/techno/su LP slidinėjimo efektais(tas garsas, kur leidžia DJai) ir su braškesiu tokiu... ir tema: modernus banalus/nesąmoningas/ateiviškas/netikras/įgrysęs gyvenimas... Viena vieta ypač patiko:

Išlenda ekranas(projekcija), ir toks gezas(su kepure, man lyg psichiatrinėj pasirodė), ir duoda kalbos apie save: I'm fighter, I like doin' stuff, not talkin' about it(aš veiklus, aš kovotojas, daugiau darbų, mažiau kalbų). Ir taaaaip kietai suvaro gal penkias minutes ,,apie save", kaip tipinis šiandieninis pseudo Nyčės antžmogis... į dešimtuką... Truputį priminė buvusį klasioką T., kuris irgi labai panašiai(velne, vos ne identiškai) elgiasi - ir taip apknisa pilkąją masę. Bet ne pilkiem tai kelia juoką - baisų juoką(kažkodėl.. :D)

Pasirodymą aš įvertinau dešimt balų. Kiti davė mažiau(gal nes nepatiko tema(sakė, kad kartojasi ir pan...) - man tai tobula tema pasirodė...). Žalti tu žalti, čia galima sakyt mažučiam koledže tokia trupė kieta pasirodo, Lietuvoj kaži ar išvis rastum, kur tokį renginį pažiūrėt? ;'(

Žalti, gera retrospektyva nuo praeitų metų rugsėjo - kai sužinojau apie ASSISTą - ar galėjau įsivaizduot(bent jau), kad pakliūsiu čia... velne, kaip jaučiasi, kad čia kažkaip susikūrė daug kartų tobulėsnė sistema... Ir nors nesitikėjau(o gal atvirkščiai, pernelyg tikėjausi, kad pradėjau iš anksto ruoštis galimam pralaimėjimui), bet vis tiek visuomet: go go go go go go go(varyk varyk varyk varyk varyk varyk...)! - If you can't catch a wave, then you're never gonna ride it.. BA-You can't take me..

velne!,

fJ

P.S. Įdomiai čia su dviem kalbom - bilingual daraus...

Ecce homo / Open Mic / Aik tu peklon

2008 10 18 23:34

Laba,

ne apie Nyčę čia bus :(. Ir ne apie mane... bet nuo pradžių geriau:

tai va - prieš keletą dienų buvo paskelbta ,,Open mic"(atviras mikrofonas?) renginys(turbūt tradicinis...), kur kas nori susirenka ir atlieka kūrinius kokius nors(muzikinius)... Dar vakar spėjau paklaust: ,,O tai bus ten kas nors rimta?" - ,,Ne, visai nerimta... Ir tu gali ką nors ten..."

Hmz, galvoju, eit ar neit. Nes taip nei gan nereklamavo to renginio, nei šiaip... bet ASSISTo išmintis liepė eit visur, kur tik įmanoma( ;) ). Ir nuėjau. Nu ir aik tu peklon|

Visiškai rimta buvo ten, nors ir viską darė patys moksleiviai: susinešiojo stipriakus, laidus, mikrofonus, klaviatūrą, apšvietimus...

Ir davė velnių, rimtai... Džiazo trio, kaip visuomet, pavarė - šįkart pianistas buvo pasijungęs MIDI klaviatūrą, tai belekaip įdomiai buvo.

Savo kūrybos dainų(ir, kiek supratau(mano anglų kalba itin prasta... vis dar nesuprantu daug ko...), gan prasmingais žodžiais), ir taip neprastai gan...

Dar pastebėjau taip įdomiai tokį bachūriuką, kuris buvo žinomas dėl savo bipolinio(bipolar) - visur šūkauja, ir pan., bet šiaip normalus toks. Ir kaip iš niekur nieko kaip davė gitara elektrine, tai net :O . belekaip gerai... Po to taip pat gerai(gal net geriau) pagrojo irgi roko ant pianino...

Hmz, visas renginys taip labai gerai atspindėjo Vermonto kaimietišką/valstietišką/nėr vertimo gero iš rural dvasią - toks paprastumas, bet taip kietai... :O

Ir taip pradeda atrodyt, kad visai amerikonai ne tokie, kaip mes galvojom - lemputės nemoka įsukt... Atvirkščiai.

<

Šiaip labai krenta į akis(ir pamačius Open Mic, ir mokyklos tvarkaraštį, ir šiaip) faktas, kad čia viskas visapusiška: ne tik mokslas(ir tas ne bet koks, nors esu kaipo menų mokykloj...), bet ir menai - ir vaizduojamieji, ir muzika, ir sportas, ir net itin stipri visuomeninė veikla. Velns kaip skirias nuo mūsiškio švietimo/auklėjimo sistemos. Iškart prieš akis: kaip turėtų būt mokomas žmogus: ne tik kad moka matematiką spręst(gabus tam) ar šiaip po dešimt iš kiekvieno dalyko turi(namų darbam skiria keturias val...), bet visapusis - tiesiog viską: ir mokslai, mąstymas, ir šokiai - kūno kalba, ir muzika - meno raiška, ir visuomeninis gyvenimas - kad ir tas pats darbas, kurį organizuoja(velne tas kaip sunku) ir dirba patys moksleiviai, ir sportas. Viskas. Vat tau ir žmogus. 

Net nesinori lygint su mūsų ,,švietimo" sistema ar auklėjimo papročiais/įpročiais Lietuvoj. Nėr ką lygint. Kažkaip net nesinori lygint su savim - kad nelabai ką bedirbau pats per tuos praėjusius septyniolika metų... Ir rezultatai pasimatė dabar. TIK dabar. Gal tik dabar pradėjau kažką suvokt?

Kai visuomet,

fJ

 

Įvykiai

Laba,

Taigi. Daug laiko praėjo, ir daug kas įvyko: tėvų savaitgalis(parents' weekend) ir derliaus šventė(harvest fest), ir atostogos dar spėjo įsiterpt tarp šio ir praeito įrašo.

Derliaus šventė vyko kartu su tėvų savaitgaliu(pirmąsyk taip, kad tėvai galėtų į abi šventes vienu kartu atvykt, nes kai kuriem sunku būtų, jei toli gyvena...), tad pvz., pasirodymas/koncertas buvo tas pats dvi dienas iš eilės. 

Hmz, tėvų savaitgalis vyko taip: penktadienį ir šeštadienį buvo sudarytas tvarkaraštis visų pamokų: penktadieni keturios skirtingos ir šeštadienį likusios dvi, nes kiekvienas moksleivis max gali turi šešis skirtingus dalykus - visa tai, kad tėvai galėtų pamatyt visas pamokas - už ką tuos keturiasdešimt tūkst. dol. moka... ir dar penktadienį popiet - sportas. 

Šeštadienį vakarop buvo tas koncertas, tai, kadangi aš chore, maždaug visą dieną kažką praktikavomės su orkestru - gan įspūdinga... Buvo trys Mocarto mišios, trumpos tokios. Taigi, pasipraktikavom, ir...

Pasirodymo eiga buvo tokia:

mes(choras ir orkestras), šokių pasirodymas, solo pasirodymai(pianino, penkiastygio smuiko, dainavimo), vėl šokiai, tada Sing(visi gauna natas ir dainuoja vieną dainą iš Sing. 

Ir taip dvi dienas ;)

Pirmas koncertas buvo toks šiaip sau(šeštadienį), užtat per antrą - sekmadienį - dirigentas(kuris veda chorą ir yra ,,Muzikos direktorius", apsiverkė vos ne pasibaigus konertui - visai įspūdinga buvo ;). Ai dar - dainuoja choras keturiais balsais - nuo žemiausio - bosas, tenoras, altas, sopranas), kas kokį balsą turi. Ganėtinai sunku, nes ir natos, ir ritmas gan skiriasi... Bet kietai.

Ai dar: prieš abu koncertus grojo džiazo ansamblis: pianinas,  būgnai, bosinė gitara. Kietai. Pianistas - Eli - groja itin kietai(sakė, kad duodavo kažkada po tris val. per dieną...), tad baisiai smagu klausytis buvo.

Šokiai tai tokie neįspūdingi buvo - nors ir visi plojo baisiausiai - turbūt todėl, kad čia tik mėnesio darbo rezultatai buvo... Bet vis tiek labai gražu žiūrėt buvo ;), abu sykius. Šoko tik merginos - tas keista buvo dar...

Taigi, o tą pačią dieną(sekmadienį), kai baigiasi derliaus šventė, prasideda atostogos... Man iki paskutinės dienos nepavyko susižvejot, kur praleisiu atostogas, tai teko šiek tiek pasinervint. ne šiek tiek, bet nesvarbu. Dar teko pasinervint, nes toks keistas/blogas/dar koks velns reikalas per assembly tą savaitę(tą patį trečiadienį tos savaitės), tai išvis dar nervų buvo pakilę... Tad savaitė buvo belekaip bloga( dėl tų dviejų dalykų) ir gera(pamačiau įdomių dalykų per derliaus šventę...). Kaip visuomet, galima sakyt.

Bet galiausiai susiradau, kur pernakvot tas keturias dienas(pas tokią hipę, kurią pirmąsyk pamačiau tą paį sekmadienį... per žmones pavyko šiaip ne taip susirast kažką... Ten praėjo neblogai viskas - daug miegojau(dešimt - dvylika val. per dieną), labai skanios vakarienės būdavo... Ir tik viens įdomus nutikimas buvo. Paskutinę dieną į kambarį pasibeldė pora tos hipės draugių(irgi tokių pat) ir sako: 

 - Laba, tu rūkai žolę?

 - Nu ne...

 - Jei rūkai, tai dabar gali ateit parūkyt...

Įdomiai taip. Bet čia labai normalu. Gyvenu turbūt liberaliausioj valstijoj. Ir tu atsisuk tokiam kaip man(dievo pirštas ar kas, kaip kažkas pasakytų...): gyvenau pas žydus, pas hipius šeimose, teko dar padėti senai bobutei netradicinės lytinės orientacijos vienądien tvarkytis... nu žalti, įdomu. Kažkaip visai ne tokie žmonės kaip mes, ar kaip mes įsivaizduojam... ;).

Šiandien vėl sugrįžom mokyklon... Mokykloj geriau, nei svečiuos. Bet belekaip įdomu. 

Kaip kempinė dabar, arba kaip viens iš Remarko - ,,...gali pamanyti, kad jis išsilavinimą ne kitaip kaip šaukštais sėmė...(,,Kelias atgal")" - šaukštais patirtį semiu, šaukštais...

fJ

DIenoraščio/blogo įrašas...

Taigi. Pradėjau šitą ,,irašą'' kaipo dienoraštį, bet kažkur ties trečdaliu pakrypo viskas blogo pusėn...

Totališkai apsivertus diena. Pradžia nebloga buvo – pradėjau džiazą rimtai grot – valandą mazdaug birbinau vieną kūrinėlį, belekoks jausmas. Po to per anglų/matematiką vėl filosofija – be le kas. Ai dar rezultatai(testų) gan neblogi – bet suzinojęs abu, galėjau išdauzt skylę sienoj... abukart. Pirmą(čia dėl calculuso, 99/viens nol penki) – nes per daug nervinausi prieš(BŪTINAI APRAŠYT VĖLIAU!!!), antrą – nes 90proc. per mažai visgi kaipo iš lengvos anatomijos ☹... Bet šiaip žiauriai gerai abu ☺. Anglų tai kaip visuomet nubloškė... Būtinai aprašysiu abi anglų pamokas, per kurias pasakyta buvo daug gėrio keisto. Po to – irklavimas... ir visos(absoliučiai) bėdos:... Atsisėdau šalia Eli, paklausiau, kur jis planuoja praleist atostogas, pasirodo, jis išvaziuoja, taigi man nėr kur būt per atostogas... baisu biškį pasidarė. Po to sėdom į dvivietę(double)... Sunkiai taip išsyk buvo, tai pusėtinai(pusė lyg visai nieko buvo, pusė nelabai) nuirklavom iki vienos krypties galo. Maždaug. Dargi pamiršau paminėt, kad buvo labai šalta, o mes su Eli(sutapims...) buvom pasiėmę medvilnines maikes(tos, kur šlapios šaltos būn). Ir dar, Eli prieš porą dienų gan visiškai sirgo... bet šiandie jau nebe lyg. Tai va... Apverčiau valtį, nes nevisai vertikaliai pastačiau Portside(dešinės rankos) irklą... kiets jausmas: valtis pavirsta dešinėn(per maždaug trečdalį sekundės, tada kazkur dingsta irklai iš rankų (turint irklus rankoj ir laikant jų galus horizontaliai belekaip gerai balancą galima išlaikyt...), mes kazkaip sugebėjom nusvert balancą kairėn, vėl truputį vandens prisisėmė...(iki šiol viskas kaip praeitą sykį, kai vos neapvirtom).(dar pamiršau paminėt, kad visi batai, kur būna valtyse, man per maži... tad tenka grūsti savo superplačia pėdą..) ir vėl man pavyko padaryt durną klaidą... – bandžiau paimt irklą, kad pavyktų balancą išlaikyt. Nu ir apvirtom. Šimtuaštuom laipsnių... Kas įdomiausia – nepavyko kojų ištraukt man, nors nebuvau užsisegęs, tik įgrūdęs į batus(batai pritvirtinti prie laivo, kad kojos nešokinėtų sugrįžtant(sedenė juda irgi ☺))... bet pavyko kazkaip vėl sugriebt apsivertusią valtį iš viršaus ir palaikyt galvą porą sekundžių, kol normaliai prasikvėpavau... Po to ištraukiau šiaip ne taip kojas... Realiai, nors baimė buvo, bet prigėrimas buvo ganėtinai toli(oro netrūko gan normaliai, nors baimė, panika, kad negalėsiu išsitraukt kojų, biškį didelė buvo ☺). Taigi, abudu sugebėjom nuplaukt kartu su apverstu laivu iki kranto, ten apvertėm, purvus nuvalėm mazdaug, sulipom atgal – ir reik atgal grįzt, o šiandien gi šaltą kaip velnyne buvo... ir vėjas. Vienas To šalčio įrodymas – pirmas sykis buvo, kai Eli pasiskundė(complain..) kazkuom – pasakė, kad jam ziauriai šalta... šits faktas verčia susimąstyt. Velns, nors ir atsiprašinėjau, ir jis sakė, kad k, vis tiek biškį negerai... šiaip normaliai, gyvs. Taigi, po to dar įdomums laukė. Kai sugrįzom autobusu iki mokyklos, reikėjo gi dar pareit iki Gray house... –bendrabučio, kiečiausiem bernam(mane įgrūdo, nes galvojo, kad kas iš ASSISTo, tas kiets. Nu velniaizin...) – dešimt minučių... bet nesušaliau – velne gi kaip uzsigrūdinau per tą laiką Amerikoj... ☺ Ir per tą pavėlavau į dziazo ansamblio pamoką... pavėlavau tiek, kiek trunka pamoka... ech. Po to per vakarienę dar suzinojau, kad ir kiti day students(taip vadina tuos, kurie gyvena ne bendrabuty, bet namie, turi mašinas ir priima per atostogas pas save boarding studentus...), kuriuos pazinojau, kazkur uzsiėmę. Bus linksma bandyt ieškot prieglobsčio per tas keturias dienas – savaitgalį uzsidaro bendrabuciai... Taigi, kaip visuomet, įdomiai čia... mazdaug tokia įdomi diena buvo. Vat dėl ko verta gyvent ☺ Kaip visuomet, fJ P.S. nuotraukų nėr, yra dar medziagos parašyt ~ trim įrašam... velniava, nėr laiko!!!